„Laikomės Europos vidurkio. Europa yra nusistačiusi tikslą, kad 40 proc. tam tikros kartos žmonių turėtų aukštąjį išsilavinimą. Realiai Lietuvoje į aukštąsias mokyklas įstoja truputį daugiau studentų, nes įstoja dar ir patys už mokslą mokantys, tačiau baigusių studijas procentas panašus ir mes jo stengiamės laikytis“, – interviu dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė N.Putinaitė.
„Yra apskaičiuotos tam tikros proporcijos. Ir jei mes, Lietuva, siekiame būti šalimi su vidutinio lygio ekonomika, turėtume minėtą proporciją išlaikyti“, – tvirtino viceministrė.
Ji taip pat pažymėjo, kad studijuojančių valstybės lėšomis aukštosiose mokyklose šiek tiek sumažėjo, užtat padidintas finansuojamų vietų skaičius profesiniame mokyme.
Penktadienį paskelbti šių metų stojamųjų į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai – į Lietuvos aukštąsias mokyklas valstybės lėšomis studijuoti pakviesti 15 tūkst. 872 asmenys, dar 132 pakviesti studijuoti tikslinėse vietose.
Universitetuose valstybės finansavimą gauna 8 tūkst. 568 būsimi studentai, kolegijose – 7304 jaunuoliai, priėmimo duomenis paskelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).
Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti studijuoti 18 tūkst. 778 stojantieji, iš jų 1 tūkst. 163 įgijo teisę į studijų stipendijas.
Daugiausiai valstybės finansuojamų studentų įstojo į Vilniaus universitetą – 2 tūkst. 829, antras pagal vadinamųjų „studentų krepšelių“ skaičių – Vilniaus Gedimino technikos universitetas su 1 tūkst. 429 valstybės finansavimą gaunančiais pirmakursiais, trečioje vietoje liko Kauno technologijos universitetas, į kurį įstojo 1 tūkst. 316 valstybės finansavimą gausiantys jaunuoliai.
Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų sutraukė šios programos: ekonomika Vilniaus universitete (229), medicina Sveikatos mokslų universitete (204), medicina Vilniaus universitete (162), teisė Vilniaus universitete (160), programų sistemos Vilniaus universitete (133).
