S.Jurkevičius pažymėjo, kad istorijos A kursas programoje būtent ir išsiskiria kultūriniais aspektais. Todėl visiškai normalu iš mokinių prašyti žinių apie architektūrinius stilius ir epochoms būdingus bruožus.
„Egzamine nėra nieko, ko nebuvo programoje, todėl visos spekuliacijos, drįsčiau sakyti, yra niekinės. Jei jau kam nors norisi kritikuoti, tai reikia sakyti: „Man nepatinka istorijos programa, o ne egzaminas.“ Tai – kertinis dalykas, kurį reikia suprasti“, – aiškino pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad aklo datų ir įvykių atkartojimo istorijos egzamine nėra jau kelerius metus.
Egzamine nėra nieko, ko nebuvo programoje, todėl visos spekuliacijos, drįsčiau sakyti, yra niekinės.
„Kai reikėdavo atkartoti – dejuodavo, kai reikia parodyti bendrą išsilavinimą – vėl dejuoja. Kitaip tariant, prašysi žinių – negausi, prašysi bendrojo išsilavinimo – irgi negausi“, – svarstė Vilniaus licėjaus vadovas.
Jis įsitikinęs, kad egzaminas neturėjo sukelti keblumų tiems, kurie nuosekliai ir sistemingai mokėsi: „Istorijos neišmoksi per keturias dienas iki egzamino. Jei dirbai priešokiais ir fragmentiškai, tai jau ne egzamino sudarytojų bėda.“
S.Jurkevičiaus nuomone, šių metų istorijos egzaminas puikiai atliepia dabartines aktualijas.
„Tarp kitko, karas juk buvo. Šaltinių blokuose buvo klausiama apie Miuncheno susitarimą, o tai tiesiogiai susijęs su dabartiniais įvykiais pasaulyje. Tai, ką darė Hitleris Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, matome šiandien Ukrainoje. Sakyčiau, tai yra skausmingas sutapimas – gerąja prasme. Juk tai, kas vyko praeityje, reikalinga tam, kad suvoktum dabartį“, – paraleles vedė S.Jurkevičius.
Jis apgailestauja, kad didžioji dalis moksleivių mokosi priešokiais, fragmentiškai ir gyvena iliuzijų pasaulyje. Būtent jas ir sugriauna egzaminas.
Istorijos neišmoksi per keturias dienas iki egzamino. Jei dirbai priešokiais ir fragmentiškai, tai jau ne egzamino sudarytojų bėda.
„Egzaminai parodo, kad sistemingai nesimokant ne taip lengva parašyti lietuvių kalbos ir literatūros rašinį, ne taip paprasta išspręsti matematikos uždavinį ar įveikti istorijos užduotis – tam reikia dirbti“, – aiškino istorikas.
Jis pažymėjo, kad egzaminas yra visiems vienodas, skaidrus: „Reikia suvokti, kad egzaminai sudaromi su ypač tikslia matrica: juose yra viskas, kas ir turi būti. Jokių atsitiktinumų nėra. Mūsų užsienio politikoje daugiau improvizacijos nei istorijos egzamine.“
