„Sekdamas užsienio kompanijų pavyzdžiais, pastebėjau, kad retas kuris didžiųjų pasaulio koncerno vadovų nebūtų baigęs mokslų universitete: didžioji dalis turi bent bakalauro laipsnį, neskaitant įvairių tobulėjimo sertifikatų ir atestatų. Siekiu, kad mano valdoma kompanija išaugtų iki labai didelės tarptautinės kompanijos lygio, o jai vadovauti negalėčiau neturėdamas tinkamo išsilavinimo“, – savo nuomone apie universitetinių studijų reikšmę verslui dalijosi J. Gribovskis.
Komunikacijos fakultete jis baigė Informologijos bakalauro studijas ir įgijo verslo informacinių sistemų magistro laipsnį. Beveik dešimtmetį sėkmingai veikia jo įkurta bendrovė „IT sistemos“. Neseniai J. Gribovskis grįžo į universitetą ir pradėjo skaityti paskaitas studentams. Jaunas verslininkas šiuo metu svarsto galimybę studijuoti doktorantūroje.
– Kaip nusprendėte pasirinkti VU KF siūlomą Informologijos studijų programą?
– Nors mokyklą baigiau puikiai, mėgau tiksliuosius mokslus, domėjausi matematika ir fizika, į kompiuterinę fiziką ar programų sistemas neįstojau. Pasirinkau informologijos studijas, nes jos atrodė platesnės ir siūlė plačiau pritaikomas žinias nei gana siaura, tačiau populiari kompiuterinės fizikos ar programavimo sritis. Žvelgdamas retrospektyviai, manau, kad sprendimas buvo labai teisingas: įgytas žinias galėsiu pritaikyti ir kuriamame versle, ir viešajame sektoriuje.
Informologijos studijų programoje, dėstomoje Komunikacijos fakultete, buvo daug bendrųjų dalykų, kurie dėstomi daugelyje Lietuvos universitetų, tačiau vėlesniais studijų metais gavome daugiau specializuotų žinių: teko mokytis, pavyzdžiui, aukštosios matematikos, autorių teisių pagrindų. Tik baigę bakalauro studijas jau turėjome bendrą supratimą apie projektų valdymą, suvokėme, kad informacija yra produktas ir kad ja galima disponuoti.
Tai labai tinkama studijų programa tiems, kurie neturi aiškios vizijos, kur pradės savo karjerą. Per kelis pirmus studijų metus tikrai galima susidėlioti savo planą ir vėliau kryptingai pagal jį veikti: vieni galbūt susidomės duomenų bazėmis, kiti – leidyba, treti aktualiausia sritimi manys esant ekonomiką.
Kai bandau įvertinti studijas, prieinu prie išvados, kad studentams, kurie norėjo mokytis, visada buvo sudarytos sąlygos siekti kokybiškų studijų, tai jie galėjo daryti domėdamiesi,klausdami, prašydami patarimų, daug laiko skaitydami, rašydami mokslinius darbus ir atlikdami kitas studijų užduotis. Pastangos atsipirko, ir daugelis kolegų džiaugiasi įdomiais bei gerai apmokamais darbais, o tie, kam mokslas buvo lengvas, gerais rezultatais pasigirti, deja, negali.
– Kas paskatino tęsti mokslus verslo informacijos vadyboje?
– Toliau studijuoti ir įgyti aukštesnį išsilavinimą paskatino pirmos mano studijos: į informologiją stojau tikėdamasis gauti daugiau žinių apie verslo procesus ir informacijos pardavimą, o studijuodamas magistrantūroje siekiau tas žinias pagilinti.
Mano lūkesčiai išsipildė, nes magistro studijose kiekvienam studentui teko daug daugiau dėmesio, dėstytojai mieliau bendravo, perteikė dar daugiau savo žinių ir pateikė įvairesnės informacijos. Gali būti, kad tai susiję ne tik su dėstytojų požiūriu, bet ir su magistro studijų specifika: daugelis žmonių jas renkasi sąmoningiau, dauguma jau žino, kur ir kaip įgytas žinias panaudos.
Taip atsitiko ir man: studijuodamas Verslo informacijos sistemų studijų programoje Komunikacijos fakultete jau galėjau remtis profesine savo patirtimi, įgyta per šešerius metus. Žinodamas, kur yra mano spragos ir kur pritaikysiu studijų metais įgytas žinias, studijų vertę padvigubinau, gal net patrigubinau, nes viską puikiai pritaikiau savo versle, siekdamas pagerinti ir pagreitinti jo procesus.
– Kada ir kaip įkūrėte savo verslą?
– Situacija jauniems verslininkams tada išties nebuvo tokia palanki kaip dabar, kai jie skatinami įvairiausiomis priemonėmis – programomis pradedantiesiems verslininkams, kitais projektais – ir per trumpą laiką gali sukurti gerų produktų.
Tuo metu niekas į mano idėjas dar nenorėjo investuoti: su kolegomis įšokome į traukinį tik dėl to, kad šiame verslo sektoriuje buvo laisva niša. Buvo sunku, tačiau ryžto netrūko. Būdamas įsitikinęs, kad versle galima reikštis ir kaip asmenybei, ir kaip profesionalui, norėjau tai išbandyti.
Vėliau šiek tiek pakeitėme įmonės veiklos pobūdį, nuolat ją tobulinome, atsisakėme tam tikrų nenaudingų dalykų. O dabar vėl keičiamės: nors dažnai verslas vertinamas dėl pastovumo, nuolat turime tobulėti, antraip gresia žlugimas.
– Kodėl grįžote dėstyti į Komunikacijos fakultetą?
– Mintis grįžti į universitetą kilo dėl atsiradusios rutinos: kai versle procesai pradeda kartotis ir viskas (ačiū kolegoms ir partneriams) sekasi, atsiranda laiko, kurį galima kažkur panaudoti. Turėdamas minčių tęsti mokslus trečios pakopos studijose ir įgyti dar daugiau žinių, susijusių su tais procesais, kurie mane domina labiausiai, sugalvojau grįžti į universitetą.
Dirbdamas universitete, neįkainojama laikau galimybę bendrauti su žmonėmis – tikrais savo srities profesionalais. Jie gali perteikti savo patirtį remdamiesi visai kita perspektyva, pasiūlyti naujų idėjų ir požiūrio kampų. Bendraujant su jais nekart teko įsitikinti, kad kai kurie klausimai, kurių kyla verslininkams, mokslo sektoriuje jau yra atsakyti: dar kartą dviračio išrasti neverta, jį reikia tik tobulinti.
Viena svarbiausių priežasčių – pareigos jausmas, kuris skatina su studentais dalytis savo praktine patirtimi, nes dėstau tiesiogiai su verslu susijusius studijų dalykus, orientuotus į informacines ir komunikacines technologijas bei verslo valdymo sistemas. Mano nuomone, studentams labai vertinga dirbti ne tik su mokslininkais, galinčiais pristatyti naujausius fundamentinius ir praktinius tyrimus, tendencijas, bet ir su praktikais, kurie žino, kaip visas žinias pritaikyti praktiškai. Savo patirtimi paskaitose stengiuosi dalytis ne tik aš, bet ir paskaitų svečiai, kurių kviečiu norėdamas praplėsti studentų akiratį.
– Dažnai skaitome apie prastai besimokiusius ar motyvacijos studijuoti neturėjusius, tačiau savo verslą sėkmingai įkūrusius žmones. Ar reikia studijuoti, norint sukurti sėkmingą verslą?
– Aš priklausau konservatyvesnių žmonių, kurie neigiamai žvelgia į išsilavinimo neturinčius ir tuo besididžiuojančius žmones, grupei. Visų pirma, reikia jų paklausti, ką jie laiko verslu. Jei tai maža kompanija, kurią sudaro trys programuotojai, tikriausiai didelio išsilavinimo jų darbui koordinuoti nereikia, nes tai siaura sritis ir visiškai užtenka praktikoje gautų įgūdžių.
Kadangi mano planuose – didysis verslas, noro jį kurti ir pasiaukojimo neužtenka. Reikia turėti ir verslo kultūros, ir ekonomikos, ir personalo valdymo žinių, psichologijos pagrindus. Kaip rodo užsienio vadovų pavyzdžiai, dažniausiai jie turi puikų išsilavinimą ir nuolat tobulinasi.
