Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 09:16

VU geografų ir „Ne imti, bet duoti“ parengtas žemėlapis padės identifikuoti Lietuvos jaunimo problemas

2022-ieji Lietuvoje paskelbti jaunimo ir savanorystės metais, taip skatinant atsigręžti į jaunų žmonių užimtumo problemas. Skirtingų šalies regionų demografiniai rodikliai signalizuoja apie skirtingus sunkumus, su kuriais susiduria įvairiose savivaldybėse gyvenantys jaunuoliai, rašoma pranešime spaudai.
Dokt. Lukas Dvilevičius
Dokt. Lukas Dvilevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Tam, kad padėtų juos spręsti, Vilniaus universiteto (VU) geografai kartu su VšĮ „Ne imti, bet duoti“ parengė žemėlapį, padėsiantį plėtoti savarankiškas jaunų žmonių veiklas visoje Lietuvoje.

Pagalba nustatant problemines vietas

VšĮ „Ne imti, bet duoti“ ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros pagal naujausius Lietuvos statistikos departamento duomenis parengtame žemėlapyje pateikiama informacija apie 14–29 metų amžiaus jaunų asmenų skaičių ir pasiskirstymą Lietuvos savivaldybėse.

„Ne imti, bet duoti“ parengtas žemėlapis padės identifikuoti Lietuvos jaunimo problemas
„Ne imti, bet duoti“ parengtas žemėlapis padės identifikuoti Lietuvos jaunimo problemas

Anot geografo ir VšĮ „Ne imti, bet duoti“ vadovo dokt. Luko Dvilevičiaus, šis žemėlapis bus naudojamas planuojant ir organizuojant darbą su jaunimu savivaldybėse: „Pavyzdžiui, yra žinoma, kiek konkrečioje savivaldybėje yra su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) ar kitų įstaigų ir kiek savivaldybėje yra jaunų žmonių. Tai parodo, ar savivaldybėje pakanka jaunimo poreikius ir galimybes atliepiančių paslaugų, ar pakankamas jaunimo užimtumas.“

Žemėlapyje nurodyta ir VU partnerės VšĮ „Ne imti, bet duoti“ veiklos teritorija, kurioje ši NVO organizuoja savanorišką veiklą, koordinuoja akredituotų savanorius priimančių organizacijų veiklą darbo su jaunimo savanoriais srityje, bendradarbiauja su savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriais.

L.Dvilevičiaus teigimu, lyginant žemėlapio ir NVO duomenis galima identifikuoti esamas problemas ir skirti joms daugiau dėmesio.

„Vilniaus rajono savivaldybė yra ketvirta pagal jaunų žmonių skaičių, tuo tarpu darbą su jaunimu organizuoja ir vykdo labai mažai įstaigų ir specialistų. Tai parodo, kad reikia susitelkti į šios savivaldybės jaunimą, kad jiems būtų teikiamos kokybiškos darbo su jaunimu paslaugos ir mažėtų nusikalstamas jaunimo elgesys savivaldybėje, didėtų išsilavinimo lygis, mažėtų nedarbas ir pan.“, – sako geografas.

Be to, iš žemėlapio akivaizdus ir jaunimo pasiskirstymas savivaldybėse. Daugiausia jaunų žmonių gyvena didmiesčiuose ir jų rajonuose. Tačiau dėmesį reikėtų kreipti ne tik į daugiausia jaunimo turinčias savivaldybes, bet ir į tas, kuriose jo yra itin mažai (Birštono, Rietavo, Visagino, Ignalinos ir kt.), nes jose jaunimui teikiamų paslaugų taip pat yra itin mažai.

Savanorystė – tai puikus būdas ne tik duoti, bet ir gauti – kompetencijų, naujų įgūdžių, profesinės patirties.

Jaunimas mato prasmę savanoriauti

Pasak L.Dvilevičiaus, jaunimas noriai įsitraukia į savanoriškas veiklas, ypač jei mato prasmę – jei matomas teigiamas poveikis, pokytis ar bent jau suvokiama, kad jis gali įvykti ateityje.

„Vis daugiau jaunimo suvokia, kad savanorystė yra mokymasis per patirtį ir jos refleksiją. Kad savanorystė – tai puikus būdas ne tik duoti, bet ir gauti – kompetencijų, naujų įgūdžių, profesinės patirties. Tą pamatėme ir pandemijos bei karo Ukrainoje kontekste. Labai džiugina tai, kad jaunimui rūpi mūsų šalies ir viso pasaulio ateitis, kad jaunimas pasiryžęs ją padaryti geresnę“, – komentuoja jis.

Aktyviausiai jaunimas savanoriauja didmiesčiuose ir jų rajonuose. Taip yra ne tik todėl, kad ten susitelkusi didžioji dalis viso Lietuvos jaunimo, bet ir dėl to, kad vis daugiau įvairiausių sričių ne pelno siekiančių organizacijų mato savanorystės prasmę, savanorių kuriamą pridėtinę vertę, ryžtasi priimti savanorius į savo komandą kaip kolegas ar bendradarbius, kurie turi mažiau atsakomybių ir savanoriauja terminuotą laiką.

„Ne imti, bet duoti“ parengtas žemėlapis padės identifikuoti Lietuvos jaunimo problemas

Viešai įvairiais lygmenimis diskutuojama apie tai, kaip jaunimas gali prisidėti prie įvairių iniciatyvų Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, apie savanorystės, pilietinių įgūdžių ugdymą ir įtaką visuomenei, apie sunkumus, su kuriais susiduria jaunimo organizacijos, jaunimo vaidmenį sprendžiant globalius iššūkius ir kitus susijusius klausimus.

Tačiau VšĮ „Ne imti, bet duoti“ vadovas teigia, kad dar trūksta vyriausybinio sektoriaus, aukštųjų mokyklų, visų pirma universitetų, pripažinimo, kad neformalusis ugdymas(is) gali ir turi žengti koja kojon su formaliuoju. Anot jo, vis daugiau patirtinio mokymosi ir refleksijos turėtų būti integruota į aukštųjų mokyklų studijų programas.

2022-ieji yra paskelbti jaunimo ir savanorystės metais ir tai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir jaunimo problemas Lietuvoje, inicijuoti diskusijas ir tinkamų sprendimų priėmimą, palengvinti jaunimo įsitvirtinimo darbo rinkoje procesą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min