Sekite 15min Google
Straipsnio faktai:
- 1 Eur investicija į geležinkelio infrastruktūrą generuoja 2,07 Eur vertės Lietuvai.
- ES investicijos virsta užsakymais verslui, darbo vietomis ir mokesčiais valstybės biudžetui.
- ES šalims apsimoka investuoti į tokius projektus kaip „Rail Baltica“, nes jų kuriama ekonominė vertė neapsiriboja Baltijos šalių regionu.
- Ekonominė nauda atsiranda anksčiau nei infrastruktūros naudojimas.
LTG grupės infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ tyrime nurodoma, kad vienas euras, investuotas į geležinkelių infrastruktūrą, Lietuvai generuoja 2,07 Eur vertės. Tai reiškia, kad geležinkelio infrastruktūra yra ne vien ilgalaikė transporto investicija. Įgyvendinimo laikotarpiu ji skatina ekonominę veiklą, augina kompetencijas, kuria užsakymus Lietuvos bei kitų Europos šalių verslui, ir tai pripažįstama Europos Sąjungos (ES) lygiu.
Šis poveikis ypač ryškus įgyvendinant tarptautinį „Rail Baltica“ projektą. Lietuvoje vyksta pagrindinės linijos statybos, projektavimo, elektrifikacijos, signalizacijos ir kitų geležinkelio posistemių parengimo darbai, turintys įtaką ekonomikai.
Grįžta į šalies ekonomiką ir biudžetą
Infrastruktūrai skiriamos lėšos ekonomikoje veikia keliais lygmenimis. Tiesioginę naudą gauna projektuotojai, statybos ir inžinerijos įmonės, techninės priežiūros specialistai, medžiagų bei įrangos gamintojai. Daugiau: netiesioginis poveikis tenka apgyvendinimo, maitinimo, transporto, technikos nuomos, remonto ir kitų paslaugų teikėjams, ypač regionuose, kuriuose vyksta statybos.
Dalis šių investicijų atlyginimų, pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių forma sugrįžta į valstybės biudžetą. Kita dalis ekonomikoje cirkuliuoja per darbuotojų vartojimą ir įmonių užsakymus. Kartu kuriamos naujos kompetencijos, kurios galės būti naudojamos infrastruktūros projektuose ateityje.
„Vertindami investicijas į geležinkelių infrastruktūrą turime matyti visą jų kuriamą vertę. Naudos rezultatai gaunami ne tik tada, kai nauja linija atveriama eismui. Ji kuriama jau projektuojant ir statant, kai atsiranda užsakymų verslui, darbo vietų, mokami atlyginimai ir mokesčiai, o regionuose auga paslaugų poreikis. Pradėjus infrastruktūrą – ar jos dalį – eksploatuoti, prie šio poveikio prisidės greitesnis susisiekimas, efektyvesnis krovinių vežimas, didesnis saugumas ir karinis mobilumas“, – sako „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Ivanavičius.
Tarptautinio projekto mastu ekonominis poveikis dar didesnis. „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizėje apskaičiuota, kad projektas Baltijos šalims turėtų kurti 0,5–0,7 procentinio punkto BVP kasmet.
Kodėl investuoti apsimoka visai Europai
„Rail Baltica“ yra tarpvalstybinis Europos projektas, todėl jo kuriama vertė neapsiriboja Baltijos šalių regionu. Prie projektavimo, statybos, priežiūros, elektrifikacijos ir geležinkelio posistemių diegimo prisideda įvairių Europos šalių įmonės.
„Vien Lietuvoje prie projekto dirba ispanų, švedų, prancūzų ir čekų kapitalo, jungtinės lietuvių ar vokiečių-estų įmonės, todėl investicijų nauda pasiskirsto per visą Europos tiekimo grandinę“, – pabrėžia M. Ivanavičius.
„Rail Baltica“ finansuojama daugiausia Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis. ES finansavimo dalis sudaro 85 proc., likusi dalis užtikrinama valstybių finansavimu.
Karinio konflikto atveju „Rail Baltica“ suteiktų galimybę iš Baltijos šalių sostinių evakuoti iki 143 tūkst. žmonių per parą.
Rytinio flango saugumo nauda paskaičiuota papildomai: vienas 40 vagonų traukinys galėtų pakeisti maždaug 7 km ilgio karinės technikos koloną. Karinio konflikto atveju „Rail Baltica“ suteiktų galimybę iš Baltijos šalių sostinių evakuoti iki 143 tūkst. žmonių per parą.
Darbo vietos kuriamos nelaukiant pirmojo traukinio
Dar vienas paplitęs mitas – naujos darbo vietos atsiras tuomet, kai geležinkelio linija pradės veikti. Iš tiesų jų poreikis formuojasi per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.
Jau dabar projektui reikalingi projektuotojai, statybos vadovai, geologai, geodezininkai, tiltų ir tunelių specialistai, elektrifikacijos, signalizacijos, darbų saugos, aplinkosaugos, kokybės kontrolės bei projektų valdymo ekspertai. Užimtumas kuriamas ir tiekimo grandinėje, kur gaminamos konstrukcijos, bėgiai, iešmai bei kita infrastruktūrai reikalinga įranga. Regionuose papildomas užsakymų srautas pasiekia vietos transporto, apgyvendinimo, maitinimo, technikos aptarnavimo ir kitų paslaugų verslus.
Pastatyti „Rail Baltica“ objektai turi savarankišką vertę vietos bendruomenėms. Atnaujinti keliai ir dviejų lygių sankirtos didina saugumą, gerina susisiekimą ir panaikina dalį konfliktinių taškų tarp automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelio transporto. Jau naudojami gyvūnų praėjimai ir ekologiniai koridoriai padeda ne vien sumažinti infrastruktūros poveikį gamtai. Kartu ES lėšomis tiesiami privažiuojamieji keliai, atnaujinami ar kapitaliai rekonstruojami esami keliai, įrengiamos saugesnės dviejų lygių jungtys be sankirtų su esama infrastruktūra.
Ilguoju laikotarpiu ES investicijos ir toliau bus nukreipiamos į europinės geležinkelio vėžės plėtrą, todėl šios infrastruktūros įgyvendinimas išliks aktualus.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės, Lietuvos ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
