Apie tai, kad Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID), institucija daugiausiai dirbanti su svetur gyvenančiais tautiečiais, bus reorganizuota, sukuriant Užsienio reikalų departamentą prie Užsienio reikalų ministerijos (URM), apie ketinamą įkurti Užsienio lietuvių reikalų tarybą. Taip pat ir apie tai, ar augs, o gal mažės valstybės dėmesys diasporai, Lietuviams.com pasakoja užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Jis tikina, kad išeiviams nuogąstauti nėra dėl ko – ambasados bendruomenių darbo neužgoš, o veiklos finansavimas bus efektyvesnis.
Kodėl, jūsų manymu, reikalinga Tautinių mažumų ir išeivijos departamento reorganizacija?
Mes suvokiame ypatingą užsienio lietuvių svarbą ir laikomės nuostatos, kad esame viena tauta. Todėl mums svarbu, kad užsienio lietuvių interesai būtų kuo geriau įgyvendinami. Prie Užsienio reikalų ministerijos įkūrus Užsienio lietuvių departamentą, kitaip nei dabar, užsienio lietuvių interesų atstovavimas Vyriausybėje bus pakeltas į ministro lygį. Naujasis departamentas rūpinsis efektyviu užsienio lietuviams skirtų valstybės lėšų panaudojimu.
Siekiant efektyviau koordinuoti valstybės politiką užsienio lietuvių atžvilgiu, norint užtikrinti geresnę užsienio lietuviams teikiamų paslaugų – ypač konsulinių – kokybę, buvo nuspręsta santykių su užsienio lietuviais koordinavimą pavesti Užsienio reikalų ministerijai.
Taip pat bus įkurta Užsienio lietuvių reikalų taryba, kuri numatys valstybės strategines veiklos kryptis ryšių su užsienio lietuviais srityje ir koordinuos su užsienio lietuvių reikalais susijusių institucijų veiklą. Tarybą sudarys atitinkamų sričių ministrai bei užsienio lietuvių atstovai.
Prie Užsienio reikalų ministerijos įkūrus Užsienio lietuvių departamentą, kitaip nei dabar, užsienio lietuvių interesų atstovavimas Vyriausybėje bus pakeltas į ministro lygį, sakė V.Ušackas.
Po reorganizacijos užsienio lietuvių reikalai būtų pavesti jūsų vadovaujamai ministerijai. Ar tai reiškia, kad visas departamento išeivijos skyrius pereis pas jus, ar su dalimi darbuotojų teks atsisveikinti?
Mes labai vertiname Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamento įdirbį sprendžiant užsienio lietuvių klausimus ir stengsimės išlaikyti šios veiklos tęstinumą, tad didžioji, su užsienio lietuviais dirbančių departamento darbuotojų, dalis turėtų ir toliau tęsti savo veiklą, susijusią su užsienio lietuviais.
Užsienio lietuviai būgštauja, kad, jų manymu, ir taip nepakankamas dėmesys išeivijos reikalams visai ištirps visose Užsienio reikalų ministerijos funkcijose. Kaip tai pakomentuotumėte?
Užsienio lietuvių klausimai yra labai svarbūs Lietuvos Respublikos užsienio politikoje. Jų koordinavimo reikšmę mes puikiai suprantame. Penkioliktosios Lietuvos Vyriausybės programoje yra suformuluoti konkretūs uždaviniai Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, ir užsienio lietuvių atžvilgiu. Numatyta gerinti konsulinį aptarnavimą, remti lietuvių tapatybės išsaugojimą, bendruomenių formavimąsi ir lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų išlaikymą. Šie klausimai bus pakelti į Vyriausybės kabineto lygį. Užsienio reikalų ministerija taip pat įpareigota parengti „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įtraukimo į valstybės gyvenimą ir kompleksinės Lietuvos valstybės politikos adaptavimo globalizacijos sąlygomis – kūrimo strategiją ir pradėti ją įgyvendinti.
Kokius trūkumus matote iki šiol buvusioje Lietuvos politikoje užsienio lietuvių atžvilgiu?
Iki šiol vykdoma Lietuvos politika užsienio lietuvių atžvilgiu stokojo koordinavimo ir konkrečių uždavinių. Štai, kad ir lėšų bei paramos teikimas pasaulio lietuvių bendruomenių projektams buvo nepakankamai koordinuojamas, į šią veiklą be TMID buvo įsijungusios ir kitos institucijos. Mes siekiame aiškiau koordinuoti politiką užsienio lietuvių atžvilgiu, nusibrėžti strategines gaires ir sukurti toliaregišką ir efektyvią politiką užsienio lietuvių klausimams spręsti. Vyriausybės programoje nustatyti konkretūs darbai su užsienio lietuviais, siekiame sukurti Užsienio lietuvių reikalų tarybą, vykdyti institucines reformas.
Reorganizacijos idėją pristatėte Hiutenfelde vykusiame Europos lietuvių bendruomenių suvažiavime, kokių reakcijų sulaukėte ten?
Šių metų sausio 30 – vasario 1 dienomis dalyvavau Hiutenfelde vykusiame Europos lietuvių bendruomenių suvažiavime, kurio metu su lietuvių bendruomenių pirmininkais aptarėme aktualiausius užsienio lietuvių klausimus. Taip pat apsikeitėme nuomonėmis aktualiais užsienio lietuviams klausimais: dėl Lietuvos pilietybės, užsienio lietuvių dalyvavimo rinkimuose Lietuvoje, Lietuvių bendruomenių bendradarbiavimo su diplomatinėmis atstovybėmis, konsulinio aptarnavimo gerinimo, konkrečių projektų, saugant ir puoselėjant lietuvybę, lietuvių kalbą, istoriją ir tradicijas, lietuviškų mokyklų plėtros, finansavimo. Sutarėme glaudžiai bendrauti ir nuolat konsultuotis su bendruomenėmis planuojant ir įgyvendinant institucijų, dirbančių užsienio lietuvių klausimais, reorganizaciją.
Tarp užsienio lietuvių sklando kalbos, kad Užsienio reikalų ministerijoje niekas tų išeivių, su kuriais teks terliotis, visai nenori, išskyrus patį ministrą. Kaip tai pakomentuotumėte?
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos, kaip ir kitų valstybės institucijų, pareiga – tarnauti Lietuvos žmonėms. Ir kadangi mūsų tauta turi plačią diasporą užsienyje, turime užtikrinti, kad užsienio lietuvių interesai būtų gerai atstovaujami. Šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje Užsienio lietuvių klausimais užsiima Politikos planavimo departamento Ambasadorė ypatingiems pavedimams. Būtina pabrėžti, kad Užsienio reikalų ministerija turi puikias galimybes efektyviai dirbti kartu su užsienio lietuviais. Mes turime instrumentą – LR diplomatines ir konsulines atstovybes, kurios yra įsikūrusios tose valstybėse, kuriose gyvena lietuviai. Užsienio reikalų ministerijos ir lietuvių bendruomenių santykis bus dar glaudesnis, nei lietuvių bendruomenių ir TMID, dabar pastarosioms nebereikės kiekvienu klausimu kreiptis į Vilnių, daugelį klausimų išspręsime vietoje.
V.Ušacko teigimu, iki šiol vykdoma Lietuvos politika užsienio lietuvių atžvilgiu stokojo koordinavimo ir konkrečių uždavinių.
Kaip keistųsi (o gal nesikeis?) užsienio lietuvių rėmimas po TMID reorganizacijos?
TMID reorganizacija ir jo funkcijų perdavimu Užsienio reikalų ministerijai siekiama geriau koordinuoti užsienio lietuvių reikalus bei efektyviau administruoti Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšas. Reorganizavus TMID, sumažės atsakingų institucijų skaičius, užsienio lietuvių reikalų koordinavimas taps efektyvesnis. TMID skirtos lėšos pereis Užsienio lietuvių departamentui prie URM, taigi bus užtikrintas veiklų rėmimo tęstinumas, prioritetus teikiant lituanistiniam švietimui (mokyklėlėms), tradicijų puoselėjimui. Lietuvos diplomatinės atstovybės bus įpareigotos bendradarbiauti su lietuvių bendruomenėmis, pagerės Lietuvos diplomatinių atstovybių ir užsienio lietuvių bendradarbiavimo efektyvumas, paremtas partnerystės pagrindu, juk diplomatai rezidavimo šalyse gerai žino padėtį abiejose valstybėse ir geriau supranta kiekvienos konkrečios bendruomenės poreikius ir galimybes. Be to, Užsienio reikalų ministras, būdamas ministrų kabineto nariu, galės efektyviau ginti ir su užsienio lietuvių poreikiais susijusius klausimus. Esu tikras, jog reorganizavus TMID, parama ir dėmesys užsienio lietuviams nesumažės, o atvirkščiai – bus labiau sutelktas bei tikslingas.
Užsienio lietuviai taip pat nuogąstauja, kad savanoriškas bendruomenes tiesiog išstums Lietuvos diplomatinės atstovybės, kiek tokios baimės pagrįstos?
Tokie nuogąstavimai yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, egzistuoja aiški takoskyra tarp diplomatinių atstovybių ir bendruomenių veiklos. Bendruomenės veikia savarankiškai, pačios nusistato darbotvarkes. Žinoma, jei bendruomenės veikla sutaps su Vyriausybės tikslais, mes ją paremsime, ypatingą dėmesį skiriant švietimui, bendruomeniškumo ugdymui, lietuvių bendruomenių kūrimosi užsienio šalyse skatinimui. Taip pat stengsimės stiprinti pasitikėjimą tarp diplomatinių atstovybių ir užsienio lietuvių.
Gal dar galite trumpai pristatyti Užsienio lietuvių tarybą.
Užsienio lietuvių reikalų taryba – svarbi iniciatyva, kuria siekiama gerinti užsienio lietuvių atstovavimą. Ministro Pirmininko vadovaujama Taryba, kurią sudarys atitinkamų sričių ministrai, svarstys ir spręs strateginius su užsienio lietuvių reikalais susijusius klausimus. Taigi joje posėdžiaus visų suinteresuotų institucijų vadovai kartu su užsienio lietuvių atstovais. Taryba rinksis nuo dviejų iki keturių kartų per metus. Pirmasis posėdis turėtų įvykti iki šių metų gegužės, kai valstybės institucijos pradės formuoti 2010 metų biudžetą.
