Meras Remigijus Šimašius pripažįsta, kad savivaldybės įsteigtų „Vilniaus festivalių“ vadovas Remigijus Merkelys teisės aktų galbūt nepažeidė, tačiau abejoja paramos teisingumu.
„R.Merkelys gal viską darė teisėtai, bet ar teisingai – kitas reikalas. Deja, ilgus metus kultūros finansavimo schema veikdavo kaip visiškai supuvusi“, – BNS perduotame komentare sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Patys „Vilniaus festivaliai“ penktadienį išplatino pranešimą, jog auditas pažeidimų nenustatė. Mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas patikino, kad šis pranešimas nesuderintas su „Vilniaus festivalių“ steigėja – savivaldybe.
Auditas atliktas aiškinantis LNOBT ir „Vilniaus festivalių“ sutarčių teisėtumą, įskaitant ir paties LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo pasirašytas sutartis dėl projekto „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“. Per šį projektą 2016-aisiais savivaldybė skyrė 30 tūkst. eurų paramą Londono simfoninio orkestro koncertui Operos ir baleto teatre, kurį organizavo G.Kėvišo sūnaus įmonė „Riverside Music LTD“. Išvadas dar svarstys miesto Švietimo, kultūros ir sporto komitetas.
Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus atliktame patikrinime konstatuota, kad 2014-2015 metais iš viso skirta daugiau nei 132 tūkst. eurų, didžiausia dalis, t.y. per 72 tūkst. eurų – 2014-aisiais, savivaldybei vadovaujant tuomečiam miesto merui Artūrui Zuokui. Parama skirta Londono simfoninio ir Izraelio filharmonijos orkestrų koncertams.
Prašymus R.Merkelys teikė tiesiai merui A.Zuokui
Audito išvadose pažymima, kad 2014-2015 metais paramos prašymai nebuvo oficialiai registruoti, o pati parama skirta be teisinio pagrindo. Tiesa, pažymima, kad savivaldybėje apskritai nereglamentuotos didesnės nei 3 tūkst. eurų paramos skyrimo procedūros – tai rekomenduota padaryti, taip pat rekomenduota užtikrinti, kad Švietimo, kultūros ir sporto departamente gaunami prašymai būtų oficialiai registruojami.
Auditas nustatė, kad prašymai dėl paramos šiam projektui būdavo teikiami merui arba Švietimo, kultūros ir sporto departamentui, o departamentas klausimą pavesdavo svarstyti politikams, t.y.Kultūros, švietimo ir sporto komitetui, kuris turėdavo tam pritarti. Auditoriai konstatavo, kad tuometis departamento direktorius Gintaras Petronis 29 tūkst. eurų Londono simfoniniam orkestrui skyrė neturint teisinio pagrindo, nes prašymas nebuvo registruotas oficialiai, o šio klausimo tarybos komitetui nė nebuvo siūloma svarstyti. Kodėl, anot auditorių, administracijos darbuotojai nepaaiškino.
2014-aisiais 43 tūkst. eurų paramos Izraelio filharmonijos orkestrui R.Merkelys prašė tiesiogiai A.Zuoko – šis klausimas atskirai Kultūros, švietimo ir sporto komitete svarstomas nebuvo, apie tai užsiminta bendrame kontekste, svarstant apie 275 tūkst. eurų dydžio paramą įvairiems kultūriniams projektams – įsakymą paramai vėlgi pasirašė G.Petronis.
Analogiška situacija užfiksuota ir 2015-aisiais: R.Merkelys A.Zuokui pateikė prašymą skirti Milano filharmonijos Della Scala orkestro koncertui 30 tūkst. eurų – parama skirta G.Petronio įsakymu, be savivaldybės komiteto pritarimo. Auditorių nuomone, tai padaryta neturint teisinio pagrindo.
taigos generalinis direktorius turėjo teisę sudaryti aukščiau minėtas sutartis su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru.
Auditoriai neįvželgė pažeidimų „Vilniaus festivalių“ ir G.Kėvišo vadovaujamo LNOBT sutartyse, taip pat pervedant savivaldybės skirtą paramą užsienio orkestrams.
„Įstaigos generalinis direktorius turėjo teisę sudaryti aukščiau minėtas sutartis su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru“, – nurodoma išvadoje.
Tų pačių metų birželio pabaigoje jau ne R.Merkelys, o pats G.Kėvišas ką tik išrinkto naujo mero Remigijaus Šimašiaus raštu prašė skirti dar 30 tūkst. Londono simfoniniam orkestrui. Paramai pritarė Kultūros, švietimo ir sporto komitetas, ji buvo skirta. Komitetas palaimino 30 tūkst. eurų paramą ir Londono Karališkojo filharmonijos orkestro koncertui Vilniuje, tačiau parama nebuvo skirta. 2017-aisiais jokie paramos projektui „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“ prašymai nebuvo svarstomi.
G.Kėvišas komandiruotės metu „dirbo“ Vilniuje
G.Kėvišas „Vilniaus festivaliuose“ padalinio vadovu puse etato dirba nuo 2003-iųjų, sudarytoje nuotolinio darbo sutartyje numatyta 4 val. darbo diena, ji 2010-aisiais sutrumpinta iki 3 valandų. Jo alga įstaigoje siekia 695 eurus.
Auditoriai konstatavo, kad G.Kėvišas, kaip LNOBT vadovas, 2015-ųjų spalio 30 – lapkričio 3 dienomis buvo komandiruotėje Niujorke, 2016-ųjų liepos 11-13 dienomis – Makedonijos mieste Ohride. Tačiau „Vilniaus festivalių“ žiniaraščiuose įrašyta, kad jis minėtomis dienomis dirbo po 3 valandas savo namuose Vilniuje, Laurų gatvėje, nuo 18 iki 21 valandos.
Išvadose konstatuota, kad G.Kėvišas galėjo pažeisti darbo sutartį, nes „netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus“, todėl jam buvo nepagrįstai išmokėta didesnė alga: 2015-asiaisiais – 73 eurais, 2016-aisiais – 77 eurais. Daugiau pastabų dėl G.Kėvišui išmokamos algos, taip pat komandiruotės į Leipcigą apmokėjimo, auditoriai neturėjo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šią savaitę konstatavo, kad G.Kėvišas, spręsdamas klausimus, susijusius su sūnaus bendrove „Riverside music LTD“ ir su savo kita darboviete „Vilniaus festivaliai“, supainiojo interesus. Komisija taip pat pasiūlė Kultūros ministrei Lianai Ruokytei – Jonsson skirti G.Kėvišui nuobaudą.
VTEK vadovas Virginijus Kanapinskas žurnalistams teigė, kad tyrime nustatyta, jog G.Kėvišas, vykdamas į komandiruotes užsienyje kaip LNOBT vadovas, metu organizavo „Vilniaus festivalio“ taip pat ir tris sūnaus įmonės „Riverside music LTD“ koncertus – iš sūnaus įmonės jis gauna nuolatines pajamas kaip konsultantas. 2010-aisiais jis iš konsultacinės veiklos sūnaus įmonės gavo beveik 607 tūkst. eurų.
G.Kėvišą dėl supainiotų interesų atsistatydinti ragina šalies vadovai, G.Kėvišas kaltinimus neigia.
