Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 2d. 09:18

Šnipiškės. Nuo skurdaus priemiesčio iki patogaus centro

Sostinės Šnipiškių rajonas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Sostinės Šnipiškių rajonas

Vilniaus istoriniuose dokumentuose Šnipiškių pavadinimas atsiranda 16 amžiuje. 1536 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo įsakymu Vilniaus pilies prižiūrėtojas Ulrichas Horazijus per Neries upę pastatė didžiulį medinį tiltą su mūrinėmis atramomis ir mūriniais vartais. Antrame tilto aukšte buvo įrengti butai tilto sargams bei muitininkams.

Tiltas pastatytas siekiant palengvinti susisiekimą tarp Vilniaus bei vietovių, esančių Rygos bei Ukmergės kryptimi.

Tada dešiniajame Neries krante ir ėmė kurtis vargingesni miestiečiai. Jie glaudėsi mediniuose namuose. Daugelis jų vertėsi daržininkyste, čia kūrėsi plytininkai bei puodžiai. Dabartinių Šnipiškių teritorijoje buvo didžiojo kunigaikščio šunidė ir gyveno jos prižiūrėtojai.

Įdomu, kad 16 mažiuje Vilniaus magistratas čia pastatė ir rūmus, kurie buvo skirti į Vilnių atvykstantiems totorių ar maskvėnų pasiuntiniams. Taip buvo nutarta todėl, kad šių šalių pasiuntiniai elgdavosi itin triukšmingai ir miestiečiai nepageidavo jų kaimynystės.

Kaimo židinys mieste

Šiandien Šnipiškės iš priemiesčio virto jau kone centrine miesto dalimi, tačiau vargano gyvenimo esama dar nemažai. Tiesa, jau neilgam.

Vyriausias Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad taip atsitiko todėl, kad sovietmečiu šis rajonas buvo tarsi užkonservuotas: „Pirmieji mūriniai namai šiame rajone buvo pastatyti tik carinės imperijos metais. Tačiau didesnė plėtros nevyko, ir rajonas taip ir liko medinis. Sovietmečiu, kai buvo plečiamas Vilnius ir statomi naujieji blokinių namų rajonai, buvo svarstyta nugriauti Šnipiškes ir čia pastatyti daugiabučių rajoną – juk tai patogi vieta, netoli nuo centro. Tačiau buvo paskaičiuota, kad ten gyvena labai daug žmonių, todėl nugriovus jų būstus ir pastačius daugiabučius, ne ką daugiau žmonių čia galėtų apsigyventi naujuose butuose. Buvo nuspręsta, kad tai nėra racionalu, todėl Šnipiškės ir jų gyventojai palikti kaip yra, o naujus gyvenamuosius kvartalus ima vystyti Lazdynuose, Karoliniškėse, Pašilaičiuose.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

Tiesa, dalis senųjų namų aplik Kalvarijų turgų, į rytinę pusę, buvo nugriauta, teritorija užstatyta stambiaplokščiais daugiabučiais. Tačiau istorinėse Šnipiškėse aplink Giedraičių, Daugėliškių gatves, nuo Kalvarijų gatvės į vakarus, taip ir išliko kaimo židinys mieste.

M.Pakalnis sako, kad dalis šio rajono šiuo metu yra saugoma: „Planuojame išsaugoti abipus Giedraičių gatvės istorinių Šnipiškių atmosferą, todėl saugoma ir urbanistinė struktūra, ir pastatai kaip paveldo objektai. Labai norėtume, kad ši gatvė būtų kažkuo panašu į Prahos Zlata ulečka, kai tuo pat metu esi miesto viduryje, tačiau kartu, pasijunti, kaip kaime. Giedraičių gatvėje jau dabar jauti kažką panašaus. Tačiau kartu privalome padėti ten gyvenantiems žmonėms.“

Vilniaus miesto savivaldybė remia gyvenamųjų namų renovaciją bei atnaujinimą.

Todėl Vilniaus miesto savivaldybė remia gyvenamųjų namų renovaciją bei atnaujinimą. „Šiuo metu jau vyksta derybos su vieno namo gyventojais, kurie suprato, kad naudinga pasinaudoti parama ir nori tai daryti. Tikimės, kad įkvėpti kaimynų pavyzdžio, jų patirtimi pasinaudos ir kiti“, – viliasi M.Paklanis.

Jis primena, kad Vilnius turėjo medinių namų programą pagal kurią buvo atnaujinta ir keletas namų Žvėryne, kai kaštus su gyventojais dalijosi savivaldybė. Dabar siekiama šią gerąją patirtį atgaivinti.

Saugoti ar keisti?

Vyriausias sostinės architektas žada, kad Šnipiškėse jau artimiausiu metu įvyks didžiuliai pokyčiai.

„Jau patvirtintas Giedraičių gatvės rekonstrukcijos projektas. Ji išliks jauki, siaura kaimo gatvelė, nutiesus dviračių taką bus susiaurinta važiuojamoji dalis, paliekant tik vieną eismo kryptį, o abipus išsidėstę namai saugos senąjį šio rajono įvaizdį. Žinoma, bus tvarkoma ir infrastruktūra, nes kai kurie žmonės iki šiol neturi nei kanalizacijos, nei vandentiekio – naudojasi lauko tualetais, vandenį atsineša iš vandens kolonėlių. Šių dalykų tikrai neturi likti mieste“, – sako M.Pakalnis.

Šnipiškėse dar yra išlikę akmenimis grįstų gatvių atkarpų. Nors kartais tokios gatvės atrodo labai romantiški, tačiau rekonstruojant Šnipiškių gatves akmeninio grindinio bus paliekama nedaug – tik atskiros atkarpos.

„Tokiu keliu jau labai sunku stumti vaiko vežimėlį, eiti su aukštakulniais bateliais, važiuojant automobiliu, jis labai dunksi, kelia dulkes. Klaipėdos senamiestis yra pavyzdys, kiek daug nepatogumų kyla dėl lauko rieduliais grįstų gatvių, arba vadinamojo bruko“, – aiškina pašnekovas.

Tačiau žada, kad atskiri tokio kelio elementai bus išsaugomi, pavyzdžiui, Daugėliškių gatvėje, kuri yra seniausia Šnipiškių gatvė: „Ten dar išlikę bruko atkarpų, kurių fragmentus išsaugosime, bet tik tose vietose, kur nebus automobilių eismo. Planuojama tokia vieta – Daugėliškių ir Kernavės gatvių sankirta, būtent ten dalis gatvės bus palikta pėstiesiems. Nes ten, kur yra eismas, brukas labai pablogina sąlygas ten gyvenantiems – daugėja triukšmo ir dulkių“.

Pasak M.Pakalnio, gyvenimas eina į priekį, todėl svarbu apsispręsti, ar tam tikra miesto dalis yra tik turistinė, muziejinė, ar ji pritaikoma gyvenimui. Architekto įsitikinimu Šnipiškės yra tikrai ta vieta, kur verta saugoti vertingiausius praeities fragmentus, senąjį gatvių tinklą, savitos architektūros bruožus išlaikiusius senuosius medinius namus, o likusioje teritorijoje galimas ir naujas užstatymas. Tačiau žmonės tiek ir saugomoje, tiek naujojoje Šnipiškių dalyje turi gyventi kuo patogiau.

Nauja gyvenimo kokybė

Šiuo metu didžiojoje Šnipiškių dalyje pastebima vyksta nekilnojamo turto konsolidavimo tendencija. Tiesa, vienur, kur buvo pramonės įmonės ir sandėliai, paprasčiau, kitur, arčiau Kalvarijų gatvės, kur turtas labiau fragmentuotas ir brangesnis, sudėtingiau.

M.Pakalnis kalbėdamas apie šio rajono ateitį, pasakoja: „Arčiau Linkmenų gatvės, buvusių įmonių teritorijose, didelės statybų bendrovės yra jau įsigijusios buvusių pramonės įmonių ir sandėlių pastatus, čia numatoma naujų gyvenamųjų kvartalų ir biurų statyba. Savivaldybė numato rekonstruoti, atnaujinti Linkmenų gatvę, vystytojai kartu su savo projektais tvarkys skersines gatves. Kitoje Linkmenų gatvės pusėje numatyta įkurti Japonišką sodą.“

vilniausjaponiskassodas.lt nuotr./Vilniaus japoniško sodo koncepcija
vilniausjaponiskassodas.lt nuotr./Vilniaus japoniško sodo koncepcija

Jis džiaugiasi, kad kai kurie projektai jau tuoj bus įgyvendinami: „Džiugu, kad palei Linkmenų gatvę bus statomi nauji gyvenamieji kvartalai. Tai bus kompleksiška plėtra sutvarkytais kvartalais, kitokia, nei buvo palei Žalgirio gatvę, kur išsidėstę gana skirtingos architektūros bei paskirties pastatai – kai kur perstatyti buvę sovietiniai įvairūs institutai, kitur atsirado daugiabučių ar biurų pastatai, išlikę senieji individualūs namai.“

Naujieji būstai turėtų būti itin patrauklūs tiems vilniečiams, kurie nori gyventi mieste, o ne priemiesčiuose, mato gyvenimo mieste privalumus ir nori jais naudotis, tačiau pageidauja moderniai išplanuotų butų.

Būtent tokiems žmonėms čia ir atsiras būsto pasiūla. Miestui tai taip pat labai naudinga. Naujasis gyvenamasis kvartalas statomas greta Vilniaus centro dešiniajame Neries krante, dangoraižių rajono, kur daug darbo vietų – administracinių pastatų. Gyventojai padarytų šį rajoną pilną gyvybės ir vakare, kai biurai pastatai ištuštėja.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šnipiškės
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šnipiškės

„Dabar yra neeilinė proga, kada galime labai pagerinti šį sostinės rajoną. Todėl labai kreipiame dėmesį, kokie ir kaip projektuojami pastatai. Reikalaujame, kad pirmuose aukštuose būtų projektuojami ne aklinos patalpos, pavyzdžiui, garažai, bet paslaugų, prekybos objektai. Jei netoliese esančiuose aukštybiniuose pastatuose daugiau biurų ir mažiau būsto, tai čia turėtų būti atvirkščiai – daugiau butų ir mažiau biurų. Norime, kad pirmuosiuose pastatų aukštuose duris atvertų nedidelės parduotuvės, kavinės, kirpyklos, nedideli biurai ir taip būtų sudarytos sąlygos čia vykti miesto gyvenimui. Jei čia bus daugiau gyvenamų namų ir tinkamai sutvarkytos viešos erdvės, tai čia laiką leis mamos su vežimėliais, žais vaikai, žmonės bendraus po darbo veikiančiose kavinėse“, – Šnipiškių rajono vizija dalijasi M.Pakalnis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šnipiškės, „Linkmenų ežerų“ kvartalas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šnipiškės, „Linkmenų ežerų“ kvartalas

Jis sako, kad čia planuojamas perimetrinis, naujamiestiškas miestas. Ir kol kas neblogai sekasi tai daryti, nes pirmieji pastatyti pavyzdžiai yra tikrai daug žadantys: „Pagaliau turėsime geresnio būsto kvartalą pačioje centrinėje miesto dalyje, turinčioje didžiulį augimo potencialą. Labai svarbu, kad statant gana kompaktiškai – keturių penkių aukštų daugiabutyje, vis tiek būtų garantuojama gyvenimo kokybė, komfortas: galima pasiekti, kad žmonės turėtų atskirą įėjimą arba dalintųsi juo tik su vienu kaimynu, kad būtų įrengta terasa, kurioje galima vasarą išsikepti kepsnį, arba pirmame aukšte gyvenantys turėtų mažytį savo žemės plotelį. Ir daugiabutyje įsikurtų suvokiamo dydžio bendruomenė. Džiugu, kad tokie projektai jau vystomi. Jau turime labai panašiu principu pastatytų kvartalų Santariškėse, Pilaitėje. Tikimės, kad tokių pastatų atsiras ir Šnipiškėse“

„Šiuo metu baigiamas renti Kernavės gatvės rekonstrukcijos projektas. Ši gatvė jungs Konstitucijos prospektą su Žalgirio gatve. Ji driekiasi per labiausiai apleistą, nevertingą Šnipiškių dalį, todėl labai tikimės, kad sutvarkyta gatvė bus paskata pokyčiams ir teritorijoje, kurioje dabar balos, dulkės ir seni namukai ir ten atsiras modernūs pastatai, patogios gatvės su miestiečiams reikalingomis paslaugomis ir ramūs kiemai gyventojams“, – sako vyriausias Vilniaus architektas.

Čia atsiras želdynai, žaidimų aikštelės, kurių dabar labai trūksta visam rajonui, bus sukurtos vietos kavinėms.

Šnipiškėse jau numatyta kurti ir viešąsias erdves. Čia atsiras želdynai, žaidimų aikštelės, kurių dabar labai trūksta visam rajonui, bus sukurtos vietos kavinėms.

Didžiausioje iš šių erdvių, šnipiškiečių vadinamoje Drakono pievoje, numatytas ir nedidelis apžvalgos bokštas, iš kurio bus galima pasigrožėti unikaliu naujosios ir senosios architektūros kontrastu.

„Turime unikalią galimybę atgaivinti Šnipiškių paveldą, sutvarkyti viešąsias erdves, sukurti paslaugų infrastruktūrą ir pasiūlyti vilniečiams naujo gero būsto pačioje miesto širdyje. Šio šanso neturime teisės praleisti“, – įsitikinęs M.Paklanis.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Turinys apmokėtas.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min