Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 03 04

Vilniaus elektrines palaipsniui ketinama pritaikyti prie naujų ES aplinkosaugos reikalavimų

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį svarstys, ar į Vilniaus termofikacinių elektrinių taršos mažinimo priemones iki 2017 metų investuoti 20,9 mln. Lt. Europos Komisija nustatė pereinamąjį laikotarpį, skirtą įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus.
Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė
Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šią sumą į Vilniaus elektrinės Nr. 2 rekonstrukciją investuoti planuoja bendrovė „Vilniaus energija“. Likusią sumą, reikalingą pabaigti Vilniaus elektrinės Nr. 2  ir rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukciją, skirtų bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“. Planuojama, kad tam prireiks 51,6 mln. Lt. 

Tai reiškia, kad Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir rajoninė katilinė Nr. 8 palaipsniui turės būti pritaikytos prie naujų aplinkosaugos reikalavimų iki 2020 metų. 

20,9 mln. Lt į Vilniaus elektrinės Nr. 2 rekonstrukciją investuoti planuoja bendrovė „Vilniaus energija“. Likusią sumą, reikalingą pabaigti Vilniaus elektrinės Nr. 2  ir rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukciją, skirtų bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“. Planuojama, kad tam prireiks 51,6 mln. Lt. 

Vilniaus miestas ne tik išvengs baudų už ES reikalavimų nevykdymą, bet ir turės ilgesnį terminą termofikacinėms elektrinėms atnaujinti bei išskaidyti planuojamas investicijas. 

Europos Komisija 2013 m. gruodžio 12 dieną suteikė pereinamąjį laikotarpį išnagrinėjusi ir patvirtinusi bendrovės „Vilniaus energija“ dar 2010 metais parengtą taršos mažinimo ir kuro konversijos planą.

2010 metais „Vilniaus energijos“ parengtą Vilniaus šilumos ūkio plėtros planą, kaip sudėtinę Lietuvos plano dalį, 2012 metų gruodį Europos Komisijai pateikė Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija, siekdama, kad šalies energetikos įmonėms nuo 2016 metų iki 2020 metų būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti ES direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus. 

Jeigu 2010 metais Vilniaus miesto taryba būtų pritarusi siūlomam planui, visos Vilniaus termofikacinės elektrinės būtų rekonstruotos ir pritaikytos kūrenti biokurą bei šilumos kaina galėjo būti apie 20 proc. mažesnė. Skaičiuojama, kad Vilniuje daugiau nei 70 proc. šilumos būtų pagaminta kūrenant biokurą, šiandien iš biokuro pagaminama tik 11 proc. šilumos.

Primename, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 metų lapkričio 24 dienos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), nuo 2016 m. sausio 1 d. dideliems kurą deginantiems įrenginiams įsigalios naujos, daug griežtesnės išmetamų į aplinkos orą teršalų ribinės vertės. 

Tačiau, nors nustatytas pereinamasis laikotarpis, Vilnius neatleidžiamas nuo prievolės laikytis Direktyvos 2010/75/ES nuostatų dėl teršalų, išmetamų iš atskirų kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomas planas, taip pat kitų Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius