Prezidentė veikė gindama Lietuvos interesus, o ne svarstydama, kokių pasekmių tai turės santykiams su JAV. Žinoma, tokia prezidentės pozicija turėjo teigiamos įtakos jos reitingams. D.Grybauskaitė tai darė visiškai kitokiu stiliumi nei jos pirmtakas – garsiai, griežtai, kategoriškai. Žmonėms tai patiko, nes jiems iš principo patinka stiprūs lyderiai.
Ypač tiems, kurie ir anksčiau nejautė didelių simpatijų Amerikai, o tokių žmonių yra visose posovietinėse visuomenėse.
Nors Lietuvoje tokių tikriausiai nėra daug, dalis jų, iki rinkimų abejojusių D.Grybauskaite, po tokių signalų galėjo tapti prezidentės šalininkais.
Labai svarbu įsisąmoninti, o tai iki šiol ne visiems pavyksta, kad JAV kartais gali turėti skirtingų interesų nei Lietuva. JAV buvo viena paskutinių Vakarų valstybių, pripažinusių mūsų nepriklausomybę, tačiau daugybė žmonių tebegyvena tuo pokario laikų tikėjimu, kad „Amerika mūsų nepaliks“.
Iš tiesų mūsų interesai daug kur sutampa, bet kai kur ir skiriasi. Viena tokių sričių – JAV santykiai su Rusija. Nereikia turėti iliuzijų, kad Vašingtonas aukos gerus ryšius su Maskva draugystės su Lietuva labui. D.Grybauskaitė tai supranta, o jos veiksmai yra iš dalies nulemti šio supratimo.
