Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 28d. 08:09

Esminės permainos – jau čia pat: Lietuvoje dygs tik A ir aukštesnės klasės pastatai

Energinis efektyvumas
123rf.com nuotr. / Energinis efektyvumas

Nuo 2016-ųjų lapkričio Lietuvos statybų ir nekilnojamo turto rinkoje – didžiulės permainos. Žengiamas dar vienas žingsnis energiškai efektyvesnių namų link – Lietuvoje negalės būti statomi žemesnės nei A klasės pastatai. Kaip šias permainas vertina nekilnojamo turto vystytojai, statybininkai ir architektai? Ar tam tinkamai pasiruoštas ir kuo tai iš tiesų naudinga?

Reikalingas žingsnis

Pastatų energinio naudingumo didinimas – ne tik lietuvių užmojis, kelti reikalavimus naujai statomiems namams Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai. Lietuva pasirinko kelią iki didžiausių energinių reikalavimų pastatams įveikti palaipsniui – keliant kartelę kas dvejus metus.

Viena iš jų bus peršokta dar šiemet. Iki šių metų spalio pabaigos Lietuvoje turėjo būti statomi ne žemesnės nei B naudingumo klasės namai, o nuo lapkričio įsigalės nauja tvarka – pastatų energinis naudingumas turės būti ne mažesnis nei A klasės.

Naujų pastatų energinis naudingumas turės būti ne mažesnis nei A klasės.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas Mindaugas Statulevičius šį žingsnį vertina teigiamai, juolab priduria, kad apie tai jau buvo kalbėta iš anksto – nekilnojamo turto vystytojai šiam etapui jau ruošėsi.

„Tai, kad kyla reikalavimai pastatų energiniam efektyvumui yra pasaulinė tendencija. Lietuva yra pasirinkusi kas dvejus metus įvesti vis aukštesnį reikalavimą pastatų energiniam naudingumui. Dabar žemiausia galima klasė bus A, po dviejų metų A+, o toliau A++. Mums tai nėra labai didelė naujovė, nekilnojamo turto vystytojai ir mes, kaip asociacija, tam ruošiamės jau iš anksto. Šia tema diskutavome ir su Aplinkos ministerija, ieškojome kompromisų, kas gi yra ta A klasė, susitarėme, kokie rodikliai apibūdina tą klasę, kaip ir kada įsigalioja teisės aktai. Numatėme 10 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kad rinka spėtų prisitaikyti“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Tam, kad šis žingsnis naudingas, pritarė ir Lietuvos statybininkų asociacija vadovas Dalius Gedvilas. „Aš sakyčiau, kad atidėlioti galima visada, jei nori, bet klausimas – ar reikia? Mano nuomone, atidėlioti jau nėra ko. Kiek tenka lankytis Skandinavijoje ir kitose šalyse, kalbėtis su kitų valstybių asociacijų vadovais, statybų bendruomenėmis, akivaizdžiai matyti, kad kitos šalys ne tik senokai jau pradėjo apie tai kalbėti, bet jau tai ir įgyvendina. Taigi bandyti dar kažką atidėliot – tikrai nepraminga“, – tikino pašnekovas.

Norėdami žengti į priekį, geresnės gyvenimo kokybės link, tiek statybos sektorius, tiek valstybė, tiek visuomenė, pasak D.Gedvilo, turėtų kelti sau aukštesnius tikslus – turime galvoti apie ateitį, apie energijos taupymą.

123rf.com nuotr./Energinis efektyvumas
123rf.com nuotr./Energinis efektyvumas

Brangimo nepajus, bet bus visapusiškai naudinga

Energinis pastatų naudingumo didinimas – natūralus procesas, siekiant tausoti gamtos resursus, mažinti šiltnamio efektą. Kuo energiškai efektyvesni pastatai, tuo mažiau resursų reikia jiems apšildyti, o ir pastarieji naudojami taupiai – perteklinė šiluma, jei tokia yra, efektyviai panaudojama ir mažiau teršiama aplinka. Tvarių pastatų statybai naudojamos naujos technologijos, kitokios medžiagos, tai, natūralu, ne tik tausoja gamtą, bet ir smarkiai gerina žmonių gyvenimo kokybę.

Minimalaus naujų pastatų energinio naudingumo reikalavimas kėlimas – aišku, reikalauja ir didesnių investicijų, tačiau M.Statulevičius tikino, kad nekilnojamo turto vystytojai šiam žingsniui rengėsi jau seniai, todėl naujų būstų pirkėjai didelio pabrangimo neturėtų pajusti, tačiau kokybę – tikrai.

Kitaip tariant, brangumo pirkėjai nepajus, bet kokybę pajus tikrai.

„Aišku, prisitaikyti prie tokių pokyčių kainuoja ir laiko, ir resursų. Reikia apmokyti žmones, projektuotojus, įsigilinti į technologijas, kurios privalomos aukštesnėms energinio naudingumo klasėms ir daugybė dalykų. Mes dar prieš trejus metus skaičiavome, kad finansiškai šuolis iš B į A klasę atsieina brangiausiai. Pagal to meto rodiklius būstas galėjo brangti nuo 5 iki 15 proc., tačiau dabar to jau nepajusime. Visų pirma, pasiruošė rinka, antra – atpigo šiai energinio naudingumo klasei būtinos technologijos. Kitaip tariant, brangumo pirkėjai nepajus, bet kokybę pajus tikrai“, – savo nuomonę dėstę M.Statulevičius.

Galiausiai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas pabrėžė, kad vienas iš variklių gerinti pastatų energinį naudingumą ir yra klientai – būtent jie reikalauja, kad pastatai turėtų kuo geresnes energines savybes, kad suvartotų kuo mažiau šilumos, būtų kokybiški langai, gera ventiliavimo sistema su galimybe sugrąžinti šilumą ir pan. „Pats pirkėjas iš tiesų subrendo ir aš tuo tikrai džiaugiuosi“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Ar pasiruošta?

„Dabar klausimas – ar pasiruošta tam? Aš atsakyčiau paprastai. Šiandien, jei projektas yra parengtas išsamiai ir tvarkingai, statybininkai gali pastatyti bet kokį – ar A, ar B, ar A ++ klasės. Sakyčiau, kad tai didesnis iššūkis projektuotojams, nes būtent jie turi gilintis į technologijas, aiškintis, kaip įgyvendinami vieni ar kiti technologiniai sprendimai. Svarbu, kaip turi būti sukonstruotos sienos, atitvaros, kokie turi būti inžinerinės statinio sistemos ir pan. Mano nuomone, tai labiausiai yra projektuotojų edukacijos ir savišvietos klausimas“, – mintimis dalinosi D.Gedvilas.

123rf.com nuotr./Energinis efektyvumas
123rf.com nuotr./Energinis efektyvumas

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė teigė, kad tokie pastatai Lietuvos projektuotojams jau nėra naujovė – Lietuvoje tokie statiniai vienas po kito kyla jau kelerius metus. „Tad ir šiai dienai esama kompetentingų specialistų, kuriems projektuojant A ar aukštesnės klasės pastatus sunkumų nekils. Tačiau žinoma rinkoje yra specialistų, kuriems bus privalu kelti kvalifikaciją. Manome, kad tai tik teigiami postūmiai siekiant projektų kokybės Lietuvoje“, – komentavo direktorė.

Pasak jos, natūralu, kad projektuojant pirmuosius statinius tenka įdėti kur kas daugiau pastangų ir darbo. „Tipiniai, standartiniai projektai visada taupo ir užsakovo kaštus, bet kiekvienas kompetentingas specialistas ar vartotojas turėtų orientuotis į rezultatą, kuris kuria apčiuopiamą naudą ir gerina gyvenimo kokybę. Energiškai efektyvių pastatų statyba taiko į vartotojų segmentą, kuriam rūpi tiek pastato eksploatacijos išlaidos, tiek jo poveikis aplinkai“, – aiškino G. Zorskaitė.

Nauda moksliškai įrodyta

Energinio naudingumo reikalavimų kėlimas – ne tik Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas, bet ir mokslinių pastatų energinio naudingumo tyrimų išvadų paisymas, tikina Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas.

„Pagal ES dėl pastatų energinio naudingumo direktyvą, visos valstybės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems modernizuojamiems pastatams ir tie reikalavimai turi būti nustatyti atsižvelgiant į sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius. Pastarieji apskaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką“, – aiškino specialistas.

Remiantis ES nustatytais principais – sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis tai energijos vartojimo efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas, patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą, t. y. kada įdėtas papildomas euras į pastato energetinį efektyvumą sumažina išlaidas jį eksploatuojant, greičiausiai atsiperka ir dar pagerina gyvenimo komfortą. Tokie sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio skaičiavimai, pasak T.Baranausko, Lietuvoje buvo atlikti 2012 metais.

T.Baranausko teigimu, buvo atlikta daugiau kaip 1 800 variantų skaičiavimų.

Paklaustas, kokie kriterijai yra vertinami, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį, T. Baranauskas teigė, kad jų – toli gražu ne vienas. „Bendrosios išlaidos buvo skaičiuotos 2 skaičiavimo metodais: finansiniu ir makroekonominiu.

Nustatant optimalius lygius buvo vertinti tokie rodikliai kaip bendros išlaidos per pastato eksploatacijos laikotarpį, su pastate įdiegiamomis priemonėmis ar priemonių rinkiniais susijusios pradinių investicijų bei metinės išlaidos, taip pat skaičiuojama pastato likutinė vertė eksploatacijos laikotarpio pabaigoje. Įvertinamos ir su pastate įdiegiamomis priemonėmis ar priemonių rinkiniais susijusios metinės išlaidos dėl išmetamo anglies dioksido“, – kelis svarbiausius kriterijus įvardino specialistas.

Vertinant koks gali būti optimalus pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygis, T.Baranausko teigimu, buvo atlikta daugiau kaip 1800 variantų skaičiavimų, modeliuojant įvairius galimus pastate įdiegiamų priemonių rinkinius, pastatų konfigūraciją, jų paskirtį, inžinerinių sistemų tipą ir skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų. Dar 2012 metais, kada buvo atlikti skaičiavimai, optimalus lygis naujiems pastatams atitiko reikalavimus, keliamus A energinio naudingumo klasės pastatams.

„Papildomi reikalavimai medžiagoms naudojamoms A klasės pastatuose nekeliami. Projektuotojas rengdamas tokio namo projektą turi laisvę pasirinkti iš kokių medžiagų bus statomas pastatas, toliau turi būti tinkamas konstrukcinių sprendinių parinkimas. Svarbu viską tinkamai suderinti tarpusavį, siekiant sumažinti viso pastato energijos sunaudojimą ir siekiant reglamentuotų rodiklių“, – aiškino T.Baranauskas.

Pastatyti A energinio naudingumo klasę atitinkantį pastatą, anot pašnekovo, dar galima ir nenaudojant atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau, kaip rodo praktika, panaudojus alternatyvius energijos šaltinius, nustatytus reikalavimus pasiekti būna lengviau, o ateityje tampa pigesnė namo eksploatacija, todėl tokie sprendimai – sveikintini.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min