Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 25d. 19:05

Ar naudodami kondicionierių prisidedame prie klimato kaitos?

Grenlandija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Grenlandija

Prieš kelias savaites į Lietuvą atplūdę neįprasti karščiai ne vieną privertė ieškoti būdų, kaip atsivėsinti. Oro kondicionierius tapo bene geidžiamiausia vasaros preke, bet ar žinojote, kad tai – ne vien lengvas būdas atsivėsinti, bet ir grėsmė aplinkai? Nustatyta, kad kondicionieriuose naudojamos fluorintos dujos sukelia šiltnamio efektą. Dėl šios priežasties Europa Sąjunga pasiryžo iki 2030 metų ženkliai sumažinti šių medžiagų naudojimą.

Visuotinis atšilimas – pražūtingas procesas, pradėtas stebėti prieš kelis dešimtmečius ir tapęs didžiausiu šiuolaikinio pasaulio iššūkiu. Žemės istorijoje atšalimų ir atšilimų būta daugybė, vis dėlto mokslininkai sutaria, kad šįkart staigios ir nenuspėjamos klimato kaitos kaltininkas – žmogus. Aplinkosaugininkai pastebi, kad Lietuvoje drastiškai besikeičiančios oro sąlygos, pavyzdžiui, neįprasto karščio bangos, smarkios audros ar potvyniai, lemia mažėjantį derlių ir biologinės įvairovės mažėjimą.

Šiltnamio efektas – kas tai?

Pagrindinė šiltėjančio klimato priežastis – šiltnamio efektas. Paprastai tariant, Žemės atmosfera turi natūralią fizikinę savybę įšilti ir išlaikyti šilumą. Dienos metu Saulės energija naudojama ne paviršiui, o atmosferai sušildyti. Naktį įšilęs jos oras vėsta tolygiai. Tai įprastas reiškinys, viena iš būtinų sąlygų gyvybei palaikyti. Įdomu tai, kad atmosferos neturinčiose planetose šiltnamio efektas nevyksta, dėl to dienomis Saulė paviršių kaitina, o sutemus planetų temperatūra drastiškai nukrinta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anglies dvideginio išmetimas į atmosferą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anglies dvideginio išmetimas į atmosferą

Remiantis mokslininkų paaiškinimais, Žemės atmosferos sudėtyje yra labai daug skirtingų dujų, kurios įšyla nevienodai. Dėl tam tikrų fundamentalių priežasčių simetriškosios molekulės, pavyzdžiui, azoto dioksidas, skystas ir kietas deguonis, argonas, šilumos nelaiko ir greitai ją išspinduliuoja į kosmosą. Tuo tarpu asimetriškosios – vanduo, anglies monoksidas, anglies dioksidas, metanas, ozonas ir kt. – šilumą išlaiko skirtingu mastu. Didelę dalį šilumos išlaiko vien atmosferoje esančių vandens garų molekulės.

Nors šiltnamio efektą sukelia ir vandens garai, jie nėra laikomi šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), nes jų kiekis atmosferoje nepriklauso nuo žmogaus veiklos. Pagal Jungtinių Tautų (JT) bendrąją klimato kaitos konvenciją ŠESD laikomi: anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas, hidrofluorangliavandeniliai, perfluorangliavandeniliai, sieros heksafluoridas ir azoto trifluoridas, kurių į atmosferą išmetamas kiekis dėl žmogaus veiklos nuolat didėja nuo pat pramonės perversmo laikų.

Anglies dioksidas – naudingas ar kenksmingas?

Kalbant apie klimato kaitos priežastis būtina suprasti, kokią vietą šiame procese užima bekvapės ir bespalvės, augalų bei gyvūnų gyvybei palaikyti būtinos anglies dioksido dujos. Moksliškai įrodyta, kad pavojų kelia ne natūralus anglies dioksido buvimas atmosferoje, o nepaprastai staigus jo kiekio augimas.

Paskaičiuota, kad nuo 1880 metų vidutinė globali oro temperatūra padidėjo 0,8 laipsniais Celsijaus ir dar beveik tiek pat pakils per artėjančius 30 metų.

Būtina susirūpinti ir dėl kitų išmetamų ŠESD. Intensyvi žmogaus veikla nulėmė atmosferos sudėties pokyčius, dėl ko pasikeitė ir jos savybės išlaikyti šilumą. Paskaičiuota, kad nuo 1880 metų vidutinė globali oro temperatūra padidėjo 0,8 laipsniais Celsijaus ir dar beveik tiek pat pakils per artėjančius 30 metų.

Mokslininkai sutaria, kad ūkinės veiklos daromą įtaką klimato kaitai patogiausia išreikšti anglies dioksido ekvivalentu, kuris dar vadinamas visuotinio atšilimo potencialu. Tai dydis, apibrėžiantis, kokį poveikį klimato šiltėjimui daro skirtingos ŠESD, jas lyginant su anglies dioksidu. Pavyzdžiui, anglies dioksido visuotinio atšilimo potencialas 100 metų yra 1, tuo tarpu diazoto monoksido – 298. Paprastai kalbant, jeigu į atmosferą patekęs anglies dioksidas sulaiko vieną šilumos vienetą, tai diazoto monoksidas yra daug intensyvesnis ir sulaiko 298 vienetus.

123rf.com nuotr./Anglies dioksidas CO2
123rf.com nuotr./Anglies dioksidas CO2

Oro kondicionieriai – grėsmė klimatui?

Fluorintos ŠESD naudojamos oro kondicionierių gamyboje. Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyriausioji specialistė Jurga Valainytė, anksčiau šaldymo įrangoje itin plačiai buvo naudojami freonai – lakūs chlorinti fluorinti angliavandenilių junginiai. Šios dujos yra netoksiškos, nedegios ir nereaguoja su kitais cheminiais junginiais bei pasižymi stabiliomis termodinaminėmis savybėmis, todėl idealiai tinka daugeliui panaudojimo būdų, pavyzdžiui, aušinimui. Vis dėlto, ilgainiui pastebėta, kad šios medžiagos turi itin neigiamą poveikį aplinkai – ardo ozono sluoksnį. Siekdamos užkirsti kelią pavojingam procesui, 1987 metais 196 šalys pasirašė Monrealio protokolą, kuriame numatyta mažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą.

Netrukus šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių ir kt. įrangos gamyboje pradėta naudoti alternatyva – fluorintos dujos. Nors neigiamo poveikio ozono sluoksniui jos nesukelia, paaiškėjo, kad medžiagos turi didelį visuotinio atšilimo potencialą.

Fluorintos ŠESD – tai hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), naudojami šaldiklių ir oro kondicionierių gamyboje, perfluorangliavandeniliai (PFCs), išsiskiriantys gaminant aliuminį ir naudojami elektronikos pramonėje bei sieros heksafluoridas (SF6), naudojamas elektronikos pramonėje. Šios dujos natūraliai nesusidaro – tai žmogaus sukurtas produktas.

Jeigu į atmosferą patekęs anglies dioksidas sulaiko 1 šilumos vienetą, tai kai kurios fluorintos dujos – 4 tūkstančius kartų daugiau.

„Šios medžiagos yra net iki 4 tūkstančių kartų intensyvesnės už anglies dioksidą. Jeigu į atmosferą patekęs anglies dioksidas sulaiko 1 šilumos vienetą, tai kai kurios fluorintos dujos – 4 tūkstančius kartų daugiau“, – paaiškino J.Valainytė.

Užsibrėžė sumažinti naudojimą

Anot pašnekovės, Europos Sąjunga (ES), kaip klimato politikos lyderė, ėmė reguliuoti fluorintų ŠESD rinką ir siekia iki 2030 metų 80 procentų sumažinti šių medžiagų naudojimą. 2014 metais Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintame reglamente Nr. 517/2014 pabrėžiama, kad gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti, jog hidrofluorangliavandenilių kiekis, pateikiamas rinkai, neviršytų atitinkamos jiems skirtos arba perduotos kvotos. Nuo 2017 metų kvotos pradėtos taikyti ir iš anksto HFC užpildytai šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įrangai.

Paklausta, ar per artėjantį dešimtmetį Lietuvai pavyks įgyvendinti reikalavimą, Klimato kaitos valdymo grupės ekspertė J.Valainytė atsakė teigiamai ir pridūrė: „Kvotos vis mažėja, todėl kainos kyla, rinka pati save reguliuoja, o įmonės priverstos arba už tą patį produktą mokėti brangiau, arba ieškoti alternatyvų. Griežtesni ribojimai įsigaliojo neseniai, todėl ES mastu stebima, kaip keičiasi rinka, siekiama ją tinkamai sureguliuoti.

123rf.com nuotr. /Oro kondicionieriai
123rf.com nuotr. /Oro kondicionieriai

Lietuvoje stebime įmonių importą ir veiklą, su Muitinės departamentu stiprinamas kontrolės mechanizmas, kasmet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atlieka patikrinimus. Taip pat skatiname įmonių sąmoningumą, didiname informuotumą, aiškiname, kuo svarbi ES fluorintų ŠESD kvotų sistema ir naujų technologijų vystymas.“

Plečiasi juodoji rinka

J.Valainytė atskleidė, kad sugriežtinus reikalavimus atsivėrė kita žaizda – atsirado nelegali fluorintų ŠESD rinka. Pasak jos, prasidėjo sudėtinga kova su nelegaliai iš trečiųjų šalių į Lietuvą patenkančiomis medžiagomis. „Vienkartinio naudojimo, – pavyzdį pateikė specialistė, – pakartotinai neužpildomi fluorintų dujų cilindrai uždrausti nuo 2007 metų, bet jų vis dar galima įsigyti per interneto skelbimus.“

Fluorintos ŠESD nelegaliai patenka į Lietuvą iš Kinijos, Ukrainos ir Rusijos, kur kainos daug mažesnės ir nėra įsipareigojimų aplinkos kokybės gerinimui.

„Fluorintos ŠESD nelegaliai patenka į Lietuvą iš Kinijos, Ukrainos ir Rusijos, kur kainos daug mažesnės ir nėra įsipareigojimų aplinkos kokybės gerinimui. Siekdami užkirsti tam kelią nuolat bendradarbiaujame su muitinės pareigūnais“, – pasakojo J.Valainytė.

Pašnekovė atskleidė, kad gyventojai vis dažniau praneša aplinkosaugininkams apie neteisėtai naudojamas arba nelegaliai pirktas medžiagas.

„Neseniai sulaukėme pranešimo, kad viename automobilių oro kondicionierių pildymo punkte šaldymo medžiaga pilama į techniškai netvarkingą kondicionierių, iš kurio netrukus išgaruoja. Taip nukenčia ne tik aplinka, bet ir nekokybišką paslaugą įsigijęs vartotojas. Sąmoningas fluorintų ŠESD išleidimas į atmosferą yra draudžiamas ir tam numatyta administracinė atsakomybė. Taip pat įtariame, kad dalis automobilių meistrų per interneto skelbimus nebrangiai nusiperka oro kondicionieriams pildyti naudojamą mišinį R-134a draudžiamoje vienkartinėje taroje. Manome, kad būtina ne tik stiprinti kontrolę šioje srityje, bet ir didinti žmonių sąmoningumą, supažindinti su jų daroma žala aplinkai“, – patirtimi dalijosi Klimato kaitos valdymo grupės ekspertė.

„Scanpix“/AP nuotr./Tirpstantys ledynai Peru
„Scanpix“/AP nuotr./Tirpstantys ledynai Peru

Kaip galime prisidėti?

ŠESD įtaka visuotiniam atšilimui milžiniška. Remiantis mokslininkų skaičiavimais, net ir visiškai sustabdžius šių medžiagų išmetimą į aplinką, dėl šiuo metu atmosferoje jau susikaupusių dujų klimatas gali šiltėti dar kelis šimtus metų, kol pasiektų natūralią pusiausvyrą. Akivaizdu, kad dvejoti nėra kada – būtina imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią pražūtingam klimato kaitos procesui.

„Apskritai klimato kaitai didelę įtaką turi vartojimo kultūra. Kiekvieno daikto pagaminimui, įrangos veikimui naudojama energija, kurios gamybos metu į atmosferą išsiskiria ŠESD. Siūlytume apgalvoti, ar tikrai reikia tiek daiktų ir paslaugų, kiek įsigyjama. Labai svarbu energiją panaudoti efektyviai ir taupiai – pavyzdžiui, įvertinti, ar oro kondicionierius tikrai būtinas, jei juo naudojamasi – nelaikyti praverto lango“, – patarė Klimato kaitos valdymo grupės ekspertė.

Labai svarbu energiją panaudoti efektyviai ir taupiai – pavyzdžiui, įvertinti, ar oro kondicionierius tikrai būtinas, jei juo naudojamasi – nelaikyti praverto lango.

„Veikiami ES rinkos pasikeitimų ir nacionalinių apribojimų pamažu pereisime nuo įrenginių, kuriuose naudojamos itin didelį visuotinio atšilimo potencialą turinčios fluorintos dujos, prie naudojančių alternatyvias medžiagas, neturinčias įtakos klimato kaitai. Tokia įranga dar nėra itin paplitusi, tačiau proveržio tikimasi artimiausioje ateityje“, – pastebėjo J.Valainytė.

Klimato kaitos valdymo grupės vyriausioji specialistė J.Valainytė pabrėžė, kad svarbu rinktis prietaisus, kuriuose esančių medžiagų visuotinis atšilimo potencialas būtų kuo mažesnis. Svarbiausia, pasak jos, užtikrinti, kad būtų nenaudojamos pačios aktyviausios medžiagos. Prieš įsigyjant fluorintų ŠESD turinčią įrangą rekomenduotina pasidomėti rinkoje prieinamomis alternatyvomis, atkreipti dėmesį į prietaisų ženklinimą.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min