Sekite 15min Google
Dar 2019 m. LGT inicijavo projektą, kuriuo siekta įvertinti kapinių įtaką gruntiniam vandeniui. Tada tyrimui pasirinktos Radviliškio naujosios ir Širvintų senosios kapinės. Jos buvo veikiančios, pakankamai senos, įrengtos nelygiame reljefe ir ant gerai vandenį praleidžiančių nuogulų – tai leido stebėti, kaip medžiagos gali judėti gruntinio vandens tėkmės kryptimi.
Svarbu, kad buvo tiriamos tik dvi pagal konkrečias hidrogeologines sąlygas pasirinktos kapinės, tad šių rezultatų negalima automatiškai taikyti visoms Lietuvos laidojimo vietoms.
Ką parodė požeminio vandens tyrimai
Prie kapinių, prieš gruntinio vandens tėkmę ir jos kryptimi, buvo išgręžti tiriamieji gręžiniai. Tirta vandens cheminė sudėtis, metalai, vaistų likučiai ir kitos cheminės medžiagos, atlikti mikrobiologiniai tyrimai.
„Kapinių poveikį gruntiniam vandeniui labai lemia konkrečios vietos geologinės ir hidrogeologinės sąlygos – kokiame gylyje yra gruntinis vanduo, kokiomis nuogulomis jis teka, kokia jo tėkmės kryptis. Todėl vienos kapinės gali gerokai skirtis nuo kitų“, – sako tyrimo bendraautorė, LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.
Svarbiausiu laidojimo vietų taršos indikatoriumi tyrėjai įvardijo azoto junginius. Senesniems biodegradacijos procesams būdingesni nitratai, o naujesniems – amonis. Paprasčiau tariant, šių medžiagų kiekio pokyčiai rodo, ar kapinėse vykstantys irimo procesai veikia gruntinio vandens sudėtį.
Tai gerai matyti Širvintų kapinių tyrime. Gręžinyje, kuris įrengtas stebėti kapinių link atitekančiam požeminiam vandeniui, nitratų koncentracija siekė tik 1,9 mg/l 2019 m. ir 1,75 mg/l 2020-aisiais. O gruntinio vandens tėkmės kryptimi už kapinių esančiame gręžinyje – atitinkamai 94,42 ir 90,36 mg/l. Geriamajam vandeniui taikoma 50 mg/l nitratų riba.
Kitaip tariant, požeminiam vandeniui pratekėjus po kapinėmis, nitratų jame buvo gerokai daugiau. Tai rodo galimą kapinių teritorijoje vykstančių procesų poveikį gruntiniam vandeniui, nors vien iš šių matavimų negalima teigti, kad visi nitratai atsirado tik dėl laidojimo.
Rudenį svarbūs ir krituliai, ir lankytojų srautas
Tyrimas parodė ir mikrobiologinę taršą. Ji kapinėse siejama ir su tuo, kad išauga lankytojų aktyvumas, ypač rudenį, kai padaugėja kritulių.
Tirtuose gręžiniuose aptikta žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų, todėl tirtas gruntinis vanduo neatitiko geriamajam vandeniui keliamų mikrobiologinių reikalavimų.
„Rudenį taršą gali sustiprinti krituliai: daugiau vandens skverbiasi į gruntą ir kartu gali pernešti paviršiuje esančias medžiagas. Todėl, vertinant kapinių poveikį, svarbu atsižvelgti ne tik į laidojimo procesus, bet ir į tai, kas vyksta kapinių teritorijos paviršiuje“, – sako tyrimo bendraautorė, LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus patarėja Jurga Arustienė.
Tai nereiškia, kad lankytojai per Vėlines savaime užteršia gruntinį vandenį. Tyrimas nerodo, kad taršą sukėlė konkrečiai žvakės, gėlės ar kitos puošmenos. Tačiau jis parodo kitą svarbų dalyką – kapinių paviršiuje vykstantys procesai susiję su tuo, kas vyksta grunte ir vandenyje.
Tarša – nevienoda ir ne visur
Tyrėjai neaptiko tirtų vaistų, BTEX grupės junginių, perfluorintų junginių, polichlorintų bifenilų, chlororganinių pesticidų, fenolių ar naftos angliavandenilių. Daugumos tirtų metalų koncentracijos taip pat neviršijo aptikimo ribų.
Tai reiškia, kad tirtose kapinėse gruntinis vanduo buvo užterštas tik azoto junginiais ir patogeninėmis bakterijomis, kitų pavojingų cheminių medžiagų nerasta.
Ką žinoti gyvenantiems šalia
Didžiausią praktinę reikšmę šie rezultatai turi tiems žmonėms, kurie netoli kapinių geriamąjį vandenį ima iš šachtinių šulinių ar seklių gręžinių.
Kapinės įvardijamos kaip vienas potencialių šulinio vandens taršos objektų, todėl, parenkant šulinio vietą, turi būti atsižvelgiama į gruntinio vandens tėkmės kryptį: potencialus taršos objektas turėtų būti žemiau pagal vandens srautą, o jei to užtikrinti neįmanoma, iki jo turi būti ne mažiau kaip 50 metrų.
Tai nereiškia, kad šalia kapinių esantis šulinys būtinai užterštas. Tačiau jei geriamasis vanduo imamas iš individualaus šulinio ar seklaus gręžinio, jo kokybę verta tikrinti. LGT rekomenduoja šulinio vandenį tirti ne rečiau kaip kartą per metus, geriausia – pavasarį arba rudenį.
Ypač svarbu tai, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo gali atrodyti visiškai normalus – jo skonis, kvapas ar spalva gali nepasikeisti. Todėl vien pažvelgus į vandenį nustatyti, ar jis saugus, neįmanoma.
Ko verta atsisakyti kapinėse
Ne viską, kas gali paveikti kapinių aplinką, lemia laidojimo procesai. Dalis priklauso ir nuo to, kaip kapinės prižiūrimos.
Europos aplinkos agentūra atkreipia dėmesį į kapinėse naudojamus herbicidus ir samanų naikiklius. Lietui nuplaunant chemines medžiagas nuo kapų, takų ir kitų paviršių, jos gali patekti į aplinkinius vandenis.
Prancūzijoje pesticidų naudojimas kapinėse buvo palaipsniui nutrauktas, o nuo 2021 m. joms taikomas bendras draudimas. Herbicidus ir kitas chemines priemones ten imta keisti mechanine priežiūra, mulčiu, žole ir kitais želdinimo sprendimais.
Todėl prižiūrint kapą verta pirmiausia atsisakyti nebūtinų herbicidų, samanų naikiklių ir kitų cheminių priemonių. Piktžoles galima šalinti mechaniškai, paviršių mulčiuoti ar rinktis tuos augalus, kuriems reikia mažiau priežiūros.
Per Vėlines verta mažinti ir vienkartinių puošmenų kiekį. Aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja vengti plastikinių gėlių, krepšelių ir vainikų, rinktis natūralias, sodinamas ar džiovintas gėles, o vietoj daugybės vienkartinių žvakių – daugkartinius gaubtus, kuriuose keičiami tik įdėklai. Žaliąsias atliekas, stiklą ir plastiką svarbu išrūšiuoti.
Šiuo atveju kalbama jau ne vien apie gruntinio vandens apsaugą. Mažiau cheminių priemonių mažina riziką, kad teršalai pateks į aplinką, o mažiau vienkartinių puošmenų reiškia mažiau atliekų po Vėlinių.
Kapinės – ne izoliuota teritorija
LGT tyrimas parodė, kad kapinių poveikį gruntiniam vandeniui lemia daug aplinkybių: grunto savybės, gruntinio vandens gylis ir tėkmės kryptis, krituliai, kapinių amžius ir procesai žemės paviršiuje.
Todėl vieno atsakymo, ar kapinės teršia gruntinį vandenį, nėra. Vienur hidrogeologinės sąlygos gali gerai apsaugoti požeminį vandenį, kitur teršalai gali judėti lengviau.
O kapinių lankytojui svarbiausi sprendimai gana konkretūs: kuo mažiau nereikalingos chemijos, mažiau vienkartinių puošmenų ir tinkamai sutvarkytos atliekos. Gyvenantiems šalia ir naudojantiems individualų vandens šaltinį svarbiausia kita taisyklė – vandens kokybę tikrinti, o ne spręsti apie ją iš skonio ar išvaizdos.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba.
Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
