Praėjusiais metais Vilniaus Žvėryno gyventojai netgi pasistatė ženklus, analogiškus statomiemis autostradose: „Šiais metais šiame kelyje žuvo X varlių“.
Gatvė, kurioje eismas draudžiamas ūžia nuo transporto
Patarčiau vairuotojams tiesiog važiuoti tokiose vietose lėtai ir nepervažiuosite gyvūnų. Taip elgtis reikėtų labai ribotą laiką – vos dvi savaites per metus. Kartais – net trumpiau.
Herpetologė apgailestauja, kad varliagyviai žūsta toje Vingio parko gatvėje, kur eismas šiuo metu dėl varliagyvių migracijos yra apskritai draudžiamas.
„Atšilus orams žmonės važiuoja į sporto klubą, veža pavedžioti šunis. Kai statėme tvorelę, atvykę žurnalistai sakė: „Jaučiamės kaip šalia autostrados“. Ši situacija man atrodo komiška: žmonės nori pasportuoti, tačiau niekaip neįveikia to puskilometrio pėsčiomis – važiuoja automobiliais. Juk toje vietoje eismas nėra būtinas. Žmonės nori išeiti į gamtą ir nepagalvoja, kad ją žaloja“, – sako D. Bastytė.
Vis tik ji džiaugiasi, kad šiuo metu Vingio parke, apsaugine tvorele aptvertoje teritorijoje vaikštinėjančios šeimos jau žino ką daryti – gamtininkai, tikrinantys varlėms specialiai iškastas duobutes du kartus per parą, jų neranda, nes gyventojai patys aktyviai pernešinėja varliagyvius per kelią ir žino, kodėl tai reikia daryti.
Dar vienas „raudonasis taškas“ – Verkių ir Pavilnių regionio parko teritorija ties Pūčkorių atodanga. Per šį kelią varlės taip pat dažnai migruoja.
Iškasti duobes ir įkasti tvorelę – tokį veiksmą atlikti ir pasirūpinti savo aplinkos gyvūnais tikrai gali kiekvienas. Statydami tvorelę Vingio parke tinklą mes įsigijome paprastoje ūkinių prekių parduotuvėje, jis nėra koks nors specialus
„Dar tokia teritorija yra Žvėryne. Ten neįmanoma užtverti apsauginės tvorelės, nes yra išvažiavimai iš namų. Pernai metais Žvėryno bendruomenė patys rūpinosi situacija, kreipėsi į mus, suprato, jog reikia problemą kažkaip spręsti. Jie, kaip minėjau, pasikabino įspėjamuosius ženklus. Man teko girdėti, kad nemažai varlių suvažinėjama netoli Pilaitės, Ožkinių rajonų“, – sako D. Bastytė.
Poruojasi net ant gatvės
Rizika iš žiemos miego pabudusioms varlėms kyla tuo atveju, jei jos žiemoja vienoje, o poruotis traukia į vandens telkinį kitoje kelio pusėje.
„Patarčiau vairuotojams tiesiog važiuoti tokiose vietose lėtai ir nepervažiuosite gyvūnų. Taip elgtis reikėtų labai ribotą laiką – vos dvi savaites per metus. Kartais – net trumpiau. Tikrai galima įdėti šiek tiek pastangų ir netraiškyti varlių padangomis“, – įsitikinusi D. Bastytė.
Gamtosaugos specialistė taip pat svarsto, jog šiemet dėl užsitęsusių šalčių varlių migracija prasidėjo vėliau. Varliagyviai tai jaučia ir skubinasi, migracija dėl to gali pasibaigti netgi greičiau, nei per dvi savaites.
„Tačiau neramina tai, sinoptikai kitą savaitę vėl prognozuoja minusinę temperatūrą. Dėl to migracija gali nutrūkti ir vėliau atsinaujinti“, – sako pašnekovė.
Anksčiausiai migraciją pradeda pievinės varlės. Jos neretai pasiekia vandens telkinį, kuris dar būna padengtas ledu, tačiau atradę nedidelę properšą susiranda partnerį ir poruojasi.
Žurnalistų filmuotuose televizijos reportažuose matyti, jog kai kurios neiškenčia net iki kūdros – poruodamosi bando kartu kirsti judrų kelią. Tai – sudėtingiau ir dar daugiau rizikos žūti, tačiau D. Bastytė sako, kad šiuo periodu varlės apie tai negalvoja. Jas veda troškimas pratęsti giminę.
Tvorą galite pastatyti ir patys
„Kiti varliagyviai palaukia: po pievinių varlių pasirodys paprastosios rupūžės, kol kas nė vienos iš jų šiemet dar nemačiau. Galiausiai – tritonai, paprastosios medvarlės, tačiau pastarieji nesudaro gausesnės migracijos. Beje, tritonai yra dar mažesni, ir neliuoksi, todėl juos dar rečiau pastebime“, – sako D. Bastytė.
Gamtosaugos specialistė pabrėžia, jog žmonės pakankamai lengvai gali patys pastatyti apsaugines tvoreles varlių migracijos periodui.
„Joms tereikia kuoliukų ir statybinio tinklo. Iškasti duobes ir įkasti tvorelę – tokį veiksmą atlikti ir pasirūpinti savo aplinkos gyvūnais tikrai gali kiekvienas. Statydami tvorelę Vingio parke tinklą mes įsigijome paprastoje ūkinių prekių parduotuvėje, jis nėra koks nors specialus“, – sako D. Bastytė.
Tvora turėtų būti pusės metro aukščio. Palei ją reikia iškasti duobes į kurias susirenka varliagyviai. Karts nuo karto reikia apžiūrėti duobes ir ten sušokusius varliagyvius pernešti per kelią. Raukotės? Be reikalo – už kelių mėnesių kasysite skaudžiai uodo įgeltą vietą – kuo daugiau varlių bus išsaugota, tuo daugiau jos sugaus įvairių kraujasiurbių.
Beje, varlės keliauja jų protėvių pramintais takais ir jų nekeičia. Tad jos turi tokią pat teisę piktintis, jos senąjį jų migracijos kelią kerta automobiliai, kaip ir mes – kad turime stabtelėti ir laukti, kol lėtesnis varliagyvis pasitrauks nuo kelio.
Varlės gali neršti tik esant apie 10-ies laipsnių temperatūrai, todėl joms labai svarbu vandens telkinius pasiekti laiku. Vandenyje jos išneršia apie 1000 ikrų.
Šie gyvūnai skuba dar ir dėl to, kad kelią jiems gali pastoti iš žemos miego pabudę ežiai. Išalkę jie bus tokie pat negailestingi, kaip ir skubantys vairuotojai.
