Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 22, 09:35

Baterijos: nuo naudos iki žalos turtui, sveikatai bei iššūkių planetai

Baterijų sąvoka, ėmus naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, elektra varomą transportą, išsiplėtė. Saulės energija įkraunamas baterijas naudojame kiemo šviestuvams, užmiesčio nameliuose, keliaudami. Išgyvenimo ekspertai ragina pasirūpinti įvairiomis baterijomis bei akumuliatoriais: tai gali praversti dėl klimato kaitos vis dažniau kylančių audrų metu ir kibernetinių diversijų elektros sutrikimų atvejais. Vis dėlto ugniagesiai gelbėtojai perspėja apie baterijų pavojus, o mokslininkai ir aplinkosaugininkai kviečia įveikti visai planetai kylančius iššūkius.
Žemė
Žemė / 123RF.com nuotr.

Mums – nauda, Žemei – bėda

„Balandžio 22-ąją, Pasaulinę Žemės dieną, verta susimąstyti apie daugelį daiktų, kuriuos turime tik dėl to, kad naudojame Žemės išteklius. Vieni tokių – įvairios baterijos, kurioms pagaminti reikia sparčiai senkančių iškastinių išteklių. Pastaruoju metu baterijų poreikis auga milžinišku greičiu. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. globaliai bus išeikvota apie 10 proc. visų ličio ir beveik 100 proc. visų kobalto atsargų. Viena iš išeičių – baterijų perdirbimas. Deja, šiuo metu yra perdirbama tik apie 5 proc. ličio jonų baterijų atliekų“, – atkreipia dėmesį Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Pasak EPA atstovės, ES rinkos analitikų skaičiavimu, pasaulinė baterijų paklausa iki 2030 m. turėtų išaugti 14 kartų, o ES tektų 17 proc. šios paklausos. Tad neatsitiktinai ES pastaraisiais metais nuolat kelia klausimus tiek apie didesnį baterijų perdirbimą, tiek apie tvaresnes naujos kartos baterijas.

2019 m. tik 51 proc. ES parduotų nešiojamų baterijų buvo surinktos perdirbimui. 2025 m. keliamas tikslas, kad šių surenkamų atliekų kiekis išaugtų iki 70 proc. L.Jurevičienė taip pat primena, kad šalyje pastaraisiais metais surenkame tik apie pusę nešiojamų baterijų atliekų kiekio, palyginti su parduodamu rinkoje. Galima tik spėlioti, kiek jų, kartu su bendrosiomis atliekomis, patenka į sąvartynus, kiek tampa pavojingais teršalais ir kiek jų rastume stalčiuose – išsipūtusių, ištekėjusių.

Gali sprogti, užsidegti, sukelti pavojų sveikatai

Ugniagesiai gelbėtojai atkreipia dėmesį į pavojus, kuriuos kelia buityje naudojamos šiuolaikinės baterijos.

„Šiais laikais, sparčiai vykstant globalizacijai bei ieškant alternatyvių ir efektyvių energijos rūšių, pasaulyje vis daugiau naudojami ličio jonų akumuliatoriai (baterijos). Ličio jonų akumuliatorių cheminės savybės skiriasi nuo prieš tai plačiai naudotų akumuliatorių ar baterijų (nikelio-kadmio, nikelio-metalo hibrido, švino-rūgštinio). Ličio jonų akumuliatoriai – efektyvesni, tačiau, vertinant gaisrinę saugą – pavojingesni“, – aiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Pasak jo, ličio jonų baterijos kaista ir net gali užsidegti dėl proceso, vadinamo nevaldomu temperatūros augimu (angl. thermal runaway). Specialisto aiškinimu, minėtose baterijose nevaldomas temperatūros augimas gali prasidėti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dažnai jį sukelia trumpas jungimas, kuris įvyksta įtrūkus neigiamus ir teigiamus polius skiriančiai membranai. Baterijos gali perkaisti ir tada, kai aplinkos temperatūra viršija 60 °C.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių – baterijos yra perkraunamos. Tarkime, jei įrenginys automatiškai neišjungia įkroviklio, kai baterija būna visiškai įkrauta. Dažnai šios baterijos yra linkusios kaisti ir dėl mechaninių pažeidimų (eksploatavimo metu baterija buvo paveikta smūgio ar pan.).

A.Česūno teigimu, pagrindiniai požymiai, kad baterija ar akumuliatorius gali užsidegti / sprogti yra šie: baterija ar akumuliatorius yra išsipūtęs, matomas defektas (pažeistas korpusas), jaučiamas kaitimas (kaista pats elementas), matomas kibirkščiavimas.

PAGD specialistas paaiškino, kas nutinka užsidegus baterijai ir ką reikėtų daryti:

  • Kilus gaisrui, ličio jonų baterijos vietoje, užpilkite pavojaus zoną vandeniu. Užsidegus kuriai nors baterijai, vanduo gali jos neužgesinti, tačiau atvėsins šalia esančias baterijas ir sumažins ugnies plitimo tikimybę.
  • CO2, milteliniai ir putų gesintuvai, skirti nedideliems gaisrams, irgi gali neužgesinti degančios ličio jonų baterijos. Deganti baterija sudegins visas gesinimo medžiagas. Beveik visus gaisrus, kylančius dėl ličio jonų baterijų, galima kontroliuoti naudojant vandenį.
  • Gesinimui naudojant vandenį gali išsiskirti vandenilio dujos. Susimaišiusios su oru jos gali suformuoti sprogų mišinį. Dėl to ugniagesiai gelbėtojai privalo naudoti autonominius kvėpavimo aparatus.
  • Užsidegus baterijai galima naudoti LITH-X (grafito miltelių) arba vario miltelių gesintuvus, smėlį, sausą žemės dolomitą ar kalcinuotąją sodą. Šios medžiagos slopina degias medžiagas.
  • Degant ličio jonų baterijai gali išsiskirti nuodingi dūmai, įskaitant vandenilio fluoridą, anglies, aliuminio, ličio, vario ir kobalto oksidus. Viršijus 110 °C temperatūrą gali susiformuoti lakusis fosforo pentafluoridas. Ši medžiaga stipriai sudirgina nosį, gerklę ir plaučius.

Saugiai išmesti – paprasta ir patogu

„Baterijų sudėtyje yra įvairios medžiagos, o jų atliekos vertinamos kaip vienos pavojingiausių medžiagų koncentratų. Todėl labai nesaugu panaudotas baterijas laikyti gyvenamosiose patalpose ar sandėliukuose. Neatsitiktinai Lietuvoje turime platų panaudotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo tinklą. Tokių atliekų konteinerius galima rasti daugumoje šalies parduotuvių, bibliotekose, kitose kultūros ir švietimo įstaigose. Tad kiekvienas turėtume prisiimti atsakomybę, kad šios atliekos patektų į įgaliotų tvarkytojų rankas ir būtų perduotos perdirbėjams“, – primena EPA projektų vadovė L.Jurevičienė.

Jos teigimu, atsakingai rūšiuodami panaudotas baterijas ir akumuliatorius, ne tik padėsime taupyti ribotus iškastinius planetos išteklius, bet ir saugosime gamtą, savo ir artimųjų sveikatą.

EPA nuotr. /Baterijos: nuo naudos iki žalos turtui, sveikatai bei iššūkių planetai
EPA nuotr. /Baterijos: nuo naudos iki žalos turtui, sveikatai bei iššūkių planetai

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija – didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų. Tarp jų – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pavyzdžiui, „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min