Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 19d. 16:11

„Darom“: savaitgalį šimtai tūkstančių gyventojų jau 11-tą kartą tvarkys aplinką

Akcija „Darom“
Akcijos „Darom“ organizatorių nuotr. / Akcija „Darom“

Praėjusiais metais jubiliejų – dešimtmetį – „atšventusios“ akcijos „Darom“ statistika džiuginanti. Per visą gyvavimo laikotarpį surinkta per 40 tūkst. tonų atliekų. Tolyn žygiuojama su labai puikia tendencija – atliekų mažėja, o dalyvių – kasmet vis daugiau. Tai organizatoriams leidžia šmaikštauti – gal kada nors, nesant atliekų gamtoje, vietoj „Darom“ akcijos bus malonu organizuoti tiesiog pavasarinį pikniką?

Bešeimininkių atliekų – vis mažiau

Į konteinerius ir šiukšliavežius nepatenkančios komunalinės atliekos, kurių randame pamiškėse, kiemuose ir gražiausiose šalies pakrantėse, vadinamos bešeimininkėmis atliekomis. Pirmą kartą masiška akcija rinkti šias atliekas, sekant estų iniciatyva, suorganizuota prieš 11 metų. Dabar panašią iniciatyvą organizuoja per šimtas pasaulio valstybių.

Apskritai bešeimininkių atliekų, už kurias yra atsakingos savivaldybės, kiekiai Lietuvoje nuo 2014 m. iki 2016 m. mažėjo.

Padėtis su bešeimininkėmis atliekomis Lietuvoje kasmet gerėja, teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.

„Apskritai bešeimininkių atliekų, už kurias yra atsakingos savivaldybės, kiekiai Lietuvoje nuo 2014 m. iki 2016 m. mažėjo. Šiuo atveju, kalbame apie komunalines atliekas, kurių nesurenka automobiliai, kurios yra išmėtytos kažkur gamtoje. Atliekų per minėtą laiką sumažėjo maždaug 7 000 tonų. Pavyzdžiui, 2014 m. bešeimininkių atliekų buvo sutvarkyta 20 517 tonų, o 2016 m. jau 13 725 tonos. Šiuo atveju mes kalbame apie per visus metus, visose savivaldybėse – ne tik per akciją „Darom“ sutvarkytas atliekas. Tai savivaldybių pateikiama informacija“, – kalbėjo pašnekovė.

Akcijos „Darom“ organizatorių nuotr./Akcija „Darom“
Akcijos „Darom“ organizatorių nuotr./Akcija „Darom“

J.Gaižiūnienė tikino, kad visuomenė po truputį sąmoningėja, ir supratimas, kad gamta – visų mūsų atsakomybė, auga. „Bešeimininkės atliekos pirmiausia yra vizualinė tarša. Kas tai bebūtų – ar numestas butelis, ar maišelis, ar padanga, ar kaliošas – vaizdo tai nepuošia. Kitas svarbus dalykas – kai tos atliekos, būdamos gamtoje, pradeda po truputį irti, jos virsta mažomis dalelėmis, vadinamomis mikroplastiku. Jos gamtoje gali ir pasilikti – neišnykti. Turime galvoti, kad aplinka yra mūsų, gyvūnų namai, ir visas atliekas visur yra svarbu sutvarkyti. Svarbiausia yra visuomenės informavimas, jei visuomenė – nuo vaiko iki senjoro – bus apsišvietusi, tikrai kils mažesnis noras šiukšlinti“, – tikino Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja.

Postūmis – akcija „Darom“

Kasmetine tapusi akcija „Darom“ prie gerėjančios bešeimininkių atliekų statistikos itin daug prisidėjo. Per visą gyvavimo laiką surinkta per 40 tūkst. atliekų. Akcijos koordinatorė Austė Juozapaitytė džiaugėsi ne tik surinktais atliekų kiekiais, ją kur kas labiau džiugino pati tendencija – įsitraukiančių į akciją vis daugiau, o šiukšlinančių, panašu, mažiau.

„Darom“ akcija prasidėjo prieš 11 metų. Pirmaisiais metais buvo sulaukta 6 000 dalyvių, antraisiais – jau 70 000. Akcija sparčiai augo kasmet, o dabar stebime tendenciją, kad dalyvių daugėja, o surenkamų atliekų – mažėja. 2016 m. prie „Darom“ akcijos prisijungė apie 200 tūkst. dalyvių, kurie surinko apie 3 000 tonų atliekų, o štai praėjusiais metais – dalyvių skaičius siekė 250 tūkst., o surinkta apie 2 000 atliekų“, – skaičiais dalijosi iniciatyvos koordinatorė.

Pašnekovė džiaugėsi tuo, kad kasmet daugėja ir surinkimo centrų, nes aktyviai įsitraukia bendruomenės, mokyklos, ypač darželiai, ir verslo įmonės. Koordinatorė atkreipė dėmesį, kad kur kas aktyvesni ir patys žmonės, įvairios bendruomenės: „Anksčiau viską organizuodavo, kreipdavosi per savivaldybę, o dabar – rašo tiesiai, domisi, kur tie išvežimo taškai, kitaip tariant, organizuojasi patys.“

2016 m. prie „Darom“ akcijos prisijungė apie 200 tūkst. dalyvių, kurie surinko apie 3 000 tonų atliekų, o štai praėjusiais metais – dalyvių skaičius siekė 250 tūkst., o surinkta apie 2 000 atliekų.

Šaldytuvų miškuose – jau mažiau

Iniciatyvos „Darom“ koordinatorė pastebėjo, kad per ilgą laiką pakito ir pačių atliekų, randamų gamtoje, rūšis. „Atliekų ne tik mažėja, bet ir keičiasi jų pobūdis. Anksčiau buvo randama labai daug stambių gabaritų atliekų – šaldytuvų, sofų ar panašių gamtoje išmestų daiktų. Dabar žmonės jau sąmoningesni, juolab – kur kas daugiau ir švietimo, informacijos, kur galima tokias atliekas išvežti, todėl jų gamtoje tikrai mažėja“, – kalbėjo pašnekovė.

Dabar, anot A. Juozapaitytės, daugiausia surenkame plastikinių atliekų. „Per pastaruosius metus, atsiradus užstato sistemai, akivaizdžiai sumažėjo plastiko butelių – jų beveik neberandame, bet plastikinių maišelių, vienkartinių kavos puodelių randame labai daug. Galima sakyti, kad šios atliekos yra pačios kenksmingiausios – jos nėra rūšiuojamos ir nėra perdirbamos. Gyvūnai užuodžia jas šias atliekas, pamano, kad tai yra kažkas skanaus, ir gali tiesiog jas suvalgyti, o tada gyvūnas tiesiog nugaišta. Taigi būtent apie šias atliekas, ką daryti, kad jos nepatektų į gamtą, turime galvoti labai intensyviai“, komentavo organizatorė.

Didžiausi iššūkiai

Paklausta apie didžiausius iššūkius, organizuojant tokio masto akciją, A. Juozapaitytė įvardija reikmenis: „Mums, organizatoriams, didžiausias iššūkis turbūt yra priemonės – pirštinės ir maišai. Mes esame nevyriausybinė organizacija, todėl mums tenka ieškoti rėmėjų ir pan. Ko siekiame? Kad kiekviena savivaldybė savarankiškai organizuotų šią akciją – tai būtų struktūriškai daug paprasčiau. Tą šiais metais jau daro Kaunas. Jie organizuoja akciją „Kaunas tvarkosi“, kuri vyksta „Darom“ akcijos metu. Miesto savivaldybė didžiąją dalį visko suorganizuoja pati, jie žino savo taškus, viskuo pasirūpina ir tiesiog nereikia papildomo tarpininkavimo.“

„Darom“ projektų koordinatorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad užklausų gaunama kur kas daugiau, nei yra galimybių ten įkurti taškus: „Turime suorganizuoti ir šiukšlių išvežimą, o savivaldybės tiesiog nesugeba visko aprėpti.“ Pašnekovė ragino pasidomėti, kur yra artimiausi šiukšlių išvežimo taškai, ir stengtis surinktų atliekų maišus palikti būtent ten.

Akcijos koordinatorė nuogąstavo, kad kasmet atsiranda tokių atvejų, kad šiukšlių maišai tų paliekami kur papuola – pamiškėje, prie kelio. „Tada kalbama, kad štai, akcijos „Darom“ metu nebuvo surinktos visos šiukšlės. Noriu priminti, kad dalyviai pasidomėtų, informacija yra pateikta – mūsų ir savivaldybių puslapiuose, kur yra patvirtinti šiukšlių išvežimo taškai. Jei esate gyventojai yra truputį tolėliau nuo tos vietos, labai prašome atliekas atvežti iki jos ir mes tikrai jas išvešime“, – tikino pašnekovė. Anot jos, kasmet akcijos tikslas yra sukurti kuo daugiau taškų ir pritraukti kuo daugiau dalyvių, norinčių tvarkyti aplinką ir esančių jai neabejingų.

Tiesa, organizatorė atkreipė dėmesį ir į šiokią tokią naujovę: „Šių metų mūsų tikslas yra atkreipti dėmesį į baterijas, kaip į ypač toksiškas ir pavojingas atliekas. Taškuose bus specialūs atskiri balti maišai, į kuriuos gyventojai galės mesti rastas ar iš namų atneštas senas baterijas. Taip jos bus surinktos ir tinkamai utilizuojamos. Taip, gyventojai jau žino, kad šias atliekas galima atnešti į parduotuves, ugdymo įstaigas, tačiau dažniausiai jos užsiguli stalčiuose ar patenka į įprastą konteinerį“

Paklausta apie akcijos tikslus, A. Juozapaitytė kalbėjo paprastai – tokios akcijos nereikėtų, jei žmonės nešiukšlintų kasdien. „Tvarkydami atliekas gamtoje gyventojai vis tik labiau pagalvoja apie tai, kaip tas atliekas labiau tvarkyti namuose, kaip rūšiuoti. Mes norėtume, kad tokios akcijos iš viso nereikėtų, kad visi visada susirinktų ir surūšiuotų šiukšles, o „Darom“ taptų pavasario pikniku“, – juokėsi pašnekovė.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min