Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 11d. 20:30

Gyventi „pagaminant“ kuo mažiau šiukšlių užsibrėžęs Danielius: „Minimalizmas – mano filosofija“

Danielius Goriunovas
Vi Kontrimaitės nuotr. / Danielius Goriunovas

Vartotojiškumas mus įvelia į savotišką užburtą pirkimo ratą. Jame sunku sustoti, iš jo sunku išlipti ir suvokti, kad didžiosios dalies mūsų pirkinių – mums visiškai nereikia. „Zero Waste“ filosofiją propaguojantis Danielius Goriunovas tikina, kad esminis jo gyvenimo kredo – minimalizmas. Rūšiuoti atliekas, rūpintis gamta ir bandyti gyventi „žaliau“ – pirmas žingsnis, toliau, anot pašnekovo, seka dar vienas – stengtis tiesiog tų šiukšlių sudaryti mažiau. Tokį iššūkį vaikinas buvo sau išsikėlęs net mėnesiui, o dabar apie tai, kaip gyventi be šiukšlių, net rašo tinklaraštį.

Vieni žmonės rūšiuoti, galvoti apie aplinką, tausoti aplinką yra mokomi nuo mažens – auga tokiose šeimose, kitiems kažkuriame gyvenimo etape įvyksta savotiškas „lūžis“. Koks yra jūsų atvejis?

– Užaugau sveikoje šeimoje. Ji visad gerbė gamtą, senelis augino bites, o mama kartojo šiukšles reikia surinkti! Mesti bet kur negerai.

Tada, po 24 metų gyvenimo su tėvais, išsikraustai į savus namus. Ir pamatai net ir tėvai, kurie išmano daug, nepastebi visko. Šį tą jie praleidžia. Pavyzdžiui, plastiko perka daug (bet bent rūšiuoja, kas labai smagu), valgo daug gyvulinės kilmės maisto, išmeta nemažai maisto atliekų, kiekvienai kelionei naudoja automobilius ir pan.

Nesakau, kad mano tėvai kuom nors blogi. Ne, jie daro jau pakankamai, tačiau pastebėjau, kad pats galiu daryti mažiau šių ekologinių nuodėmių. O viskas prasideda nuo savęs, ar ne?

Kas, jūsų nuomone, gali pakeisti žmogaus elgesį, požiūrį? Dauguma žino baisią taršos statistiką, klimato atšilimo grėsmę ir pan. dalykus, tačiau įprotis numesti šiukšlę ar nusipirkti eilinį plastikinį maišelį lieka.

– Deja, nemanau, kad šiurpios iliustracijos padės. Panašiai, kaip kalbant apie veganizmą tik labai maža dalis žmonių tapo veganais, pamatę šiurpius vaizdus iš gyvulių fermų Lietuvoje. Tai, beje, irgi ekologiška filosofija, apimanti daug daugiau nei mityba.

Bauginimams, deja, įgauname atsparumą. Kaip ir šimtąjį kartą girdėdami per radiją reklamą apie saugų vairavimą – tiesiog perjungiam kanalą ir tiek. Užtat tikiu, kad reiktų dalintis idėjomis! Ir remti, skatinti gamintojus kurti ekologiškai suyrančias pakuotes. Tai, beje, viena iš Europos Sąjungos misijų iki 2030 metų, kuo labai džiaugiuosi. Taip pat reiktų dalintis patirtimi su draugais, kaip galima gyventi nekuriant tiek daug bereikšmio šlamšto.

Pastebėjau, kad pats galiu daryti mažiau šių ekologinių nuodėmių.

Bėda manau, yra kita – nesirenkami ekologiški sprendimai, nes nenutuokiama, kaip tai paprasta! Be to, dalis žmonių pirkiniais bando pradžiuginti savo kasdienybę. Tarytum, taip nusipirksi laimę – turėdamas telefoną, kurio modelio pavadinime skaičius vienetu didesnis. Seną, aišku, meta į šiukšlyną! Švaistant išteklius, naudotus tam produktui sukurti. Taigi, 3 dalykai: dalinkis su draugais šiomis geromis idėjomis, pabandyk pats, pabandęs paskatink gamintojus, kuriems rūpi gamta.

Kaip susidomėjote „Zero waste“ filosofiją? Kas paskatino į tai pasukti?

– Ak, išties paskatino viena mergina, kuria buvau susižavėjęs. Kvaila istorija – aš „įsisvaigau“, o, pasirodo, ji ilgesnių santykių nė nenorėjo. Bet idėja, kad galiu gyventi ekologiškiau ir galbūt net visiškai be šiukšlių – prilipo!

– „Zero Waste“ turi įvairių „modelių“. Į ką labiausiai orientuojatės jūs? Kokius esminius akcentus, principus galėtumėte išskirti? Visiškas plastiko nenaudojimas, jo keitimas stiklu ar pan.?

– Esu išleidęs knygą apie produktyvią, laimingą gyvenseną. Ir joje miniu turbūt svarbiausią savo gyvenimo filosofiją – minimalizmą. Kas yra minimalizmas? Jo esmė – atsirink, kas svarbiausia. Visko turėti, padaryti, gauti vis tiek nepavyks, tai kodėl nepasimėgavus tuo, kas kokybiškiausia? Tai štai, manau, geriausias būdas – nesukurti šiukšlių yra jų nepirkti!

Taip, taip, tau labai norisi naujų batų. Bet ar jie išspręs tavo nepasitenkinimo priežastis? Ypač, kai batų turi bent po porą kiekvienam orui? O kam tau tas naujas telefonas, jei vis tiek naudoji tik skambinimui bei feisbukui? O kokio velnio tau pirkti automobilį, jei vis tiek toliausiai važiuoji tik po 5 kilometrus, o tolesniam keliui gali pasinaudoti kokia nors kelionės alternatyva?

Taigi. Klausimas: ar man tikrai reikia? Kartais reikia daug mažiau, nei nori akimirkos pasitenkinimas. Ir aš suprantu, kad galbūt dėl šitokio klausimo būtų mažiau pardavimų, bet nereikalingas pirkinys yra beprasmis. Geriau pinigus leisti tam, kas kokybiška, ilgaamžiška, tikrai apgalvota. Na, o kai neperki šlamšto – tu jau iš esmės padarei milžinišką darbą gamtai! Dabar pabandyk naudoti daugkartinius medžiaginius maišelius – patogu, nes neplyšta! Pirkti produktus popierinėse pakuotėse ir pan. Galbūt ateityje plastikas nebebus toks siaubingai žalingas gamtai. Užtat esminis minimalizmo klausimas „Ar man tikrai reikia?“ išliks.

Dažnai girdime apie įvairius iššūkius – savaitės šiukšlės stiklainyje arba mėnesio šiukšlės balkone. Ar pats turėjote tokių? Gal galite papasakoti?

– O taip! Visą sausio mėnesį gyvenau be šiukšlių. Na, tiksliau, bandžiau be jų gyventi. Kaip supratau, neįmanoma 100 proc. išgyventi nesukuriant atliekų. Bet buvo smagu! Pasikviečiau kelias drauges ir pažįstamas, kartu susirašinėjom feisbuke apie idėjas, kuo pakeisti įprastą kačių kraiką, kur rasti duonos ne plastike, ar verta atsisakyti popierinių rankšluosčių… Pamačiau, kad plastiko yra visur. Ir velniškai daug!

Na, o kai neperki šlamšto – tu jau iš esmės padarei milžinišką darbą gamtai! Dabar pabandyk naudoti daugkartinius medžiaginius maišelius – patogu, nes neplyšta!

Džiaugiuosi, kad atradau medžiaginių maišelių džiaugsmus, išbandžiau lietuvišką šampūną, kuris gaminamas be vandens, jį galima įsigyti tiesiog supakuotą į popierių, tarytum, muilą… Iš tikrųjų, daug plačiau apie tai aprašiau rašiau savo tinklaraštyje „Debesyla“.

Neretai kaip vieną iš priežasčių, kodėl nerūšiuoja, žmonės įvardija nepakankamai išplėtotą infrastruktūrą. Kaip jūs vertinate ją Lietuvoje?

– Nerūšiavimui? Taip, tikra tiesa – infrastruktūros bėda. Dar iš dalies išsilavinimo – kai kurie galvoja, kad jei atvažiuoja vienas sunkvežimis paimti šiukšles, tai viską į vieną skyrių ir sumeta. O iš tiesų dabartinės šiukšliavežės ir šiukšlių rūšiavimo sistemos viską atskiria – rūšiavimas tikrai nėra beprasmis. Juk tai nė kiek neužtrunka – tiesiog šiukšlę į įmesti į antrą šiukšlinę po kriaukle, o nauda milžiniška!

Bėda būna tada, kai nesuteikiama proga rūšiuoti. Pavyzdžiui, mes šeimoje ilgai nerūšiavome, nes tiesiog Kaune privatiems namams nebuvo teikiama rūšiuojamų konteinerių paslauga. Vos tik atsirado – ėmėme ir džiaugiamės, nes rūšiuojant išvežimas kainuoja net mažiau! Ačiū už tai „Kauno švarai“. Tikiuosi, kad jie ir ateityje nepakeis šios pozityvaus palaikymo politikos.

Bet situacija jau gerėja. Deja, žinių apie Lietuvos tolimesnes vietas nežinau, tačiau bent miestuose – turėtų būti visko pakankamai. Jau pakankamai!

Kaip atrodo jūsų namai, kiek skirtingų šiukšliadėžių rūšiavimui turite? Kokių dar gudrybių naudojate apsipirkinėdamas, kaupdamas šiukšles, panaudodamas antrą kartą ar rūšiuodamas?

Smagu, kad išmokau valgyti darytis taip, kad maisto atliekų beveik nebelieka. Tiesiog viską suvalgau.

– Šiukšlines šiuo metu turiu dvi – vieną plastikui, kitą – maisto atliekoms. Smagu, kad išmokau valgyti darytis taip, kad maisto atliekų beveik nebelieka. Tiesiog viską suvalgau. Taigi maisto atliekų šiukšlinė dažniausiai stovi tuščia. Plastiko šiukšlinės irgi nepripildau, kadangi neperku daug plastikinių produktų. Tiesa, popierių sumetu į atskirą stalčių, kadangi namus šildau kietu kuru. Žiemos metu viską, kas per metus susirenka, sukūrename – nereikia ieškoti papildomų prakurų.

Tai ir tiek! Kai neperki šlamšto – nėra ką ir išmesti. Kai pirkdamas pagalvoji – vėlgi nėra ką išmesti. Lieka džiaugsmas, kad darau šį tą naudingo ne tik sau, bet ir aplinkai.

Kokių tikslų šiuo klausimu esate sau užsibrėžęs ateičiai?

– Labai norėčiau mažiau važinėti automobiliu! Kol kas net tiems 5 kilometrams jį naudoju. Bet, ei, juk turiu dviratį, kurį anksčiau ištraukdavau taip retai. Štai jau kelias savaites važinėju iki darbo vietų mieste ir namo dviračiu. Lengva, malonu, džiaugiuosi, kad Kaune daugėja dviračių takų. Dar ir sako, kad visai sveika pajudėti!

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min