Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 08 22, 16:55

Klimato kaitos kaina: apsauginiai pylimai Klaipėdoje, imigracija ir niokojantys vasaros orai

„Šiandien gimę vaikai klimato kaitos padarinius gali patirti visu stiprumu“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Justas Kažys. Klimatologas suteikia vilties, kad klimato kaitos padarinius – bent daugumą jų – dar galime sustabdyti, tačiau viena jau aišku – jūros lygio kilimo neišvengsime. Ir dėl to gyvenimas Lietuvoje ateityje keisis – šaltų ir snieguotų žiemų amžiaus pabaigoje sulauksime tik kas dešimtmetį, vasarą alins sausros, nuo vandenyno teks saugotis aukštais pylimais, tikėtina, kad sulauksime ir klimato migrantų. Ir tai – tik kelios nieko gero nežadančios prognozės.
Gaisrai Kalifornijoje Žalias Interviu
Gaisrai Kalifornijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pataikė su laiku

Praėjusią savaitę pasirodžiusi Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos ataskaita pasaulyje sulaukė nemenko atgarsio. Užsienio žiniasklaidoje ją lydėjo stiprūs žodžiai – ji vadinta „bauginančia“, „tragiška“, sakyta, kad tai „raudonas signalas žmonijai“.

Kaip sako klimatologas J.Kažys, nors ataskaita dėl COVID-19 situacijos vėlavo daugiau nei metus, visgi ji „labai pataikė su laiku“.

„Su šia vasara ir sąsaja su dabartiniais vasaros įvykiais – potvyniais, sausromis, karščio bangomis – ataskaitos atėjimas gali padėti sužadinti didesnę veiksmų eigą, – sako VU klimatologas. – Kita ataskaita gali pasirodyti įvykus negrįžtamiems pokyčiams mūsų planetoje.“

TAIP PAT SKAITYKITE: „NY Times“: grėsminga Jungtinių Tautų ataskaita – klimato katastrofa jau čia pat

Dviguba žinia

Nors klimatologo šioje JT ataskaitoje nusakytos tendencijos pernelyg nenustebino, visgi yra į ką atkreipti dėmesį. „Mes tikrai išmetame vis daugiau anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą skatinančių dujų, šylame dabar greičiau negu tikėjomės prieš septynerius ar aštuonerius metus. Ir šilimo greitis yra bene svarbiausias dalykas, kuris skatina visų ekstremalių reiškinių formavimąsi. Kuo greičiau vyksta pokyčiai, tuo labiau atsiranda sausrų, tam tikrų audrų, liūčių pavojus“, – sako jis.

Asm. arch. nuotr./Justas Kažys
Asm. arch. nuotr./Justas Kažys

J.Kažys sutinka, kad šios ataskaitos tonas – kiek griežtesnis nei anksčiau. „Nors skaičiai gal ir panašūs, patys mokslininkai griežčiau pasisako, ką jie ištyrė. Mokslininkai šiek tiek drąsiau pradeda naudoti ne visai mokslinius apibrėžimus, kas yra, mano nuomone, geras ženklas“, – sako VU klimatologas.

Klimatologas sako, kad ataskaitoje aprašyti pokyčiai dar yra sustabdomi ar bent jau pristabdomi: „Ataskaitoje yra dviguba žinia: yra didelis pavojus, todėl kuo greičiau reikia veikti, tačiau dar nebrėžiama visiškai katastrofinio scenarijaus riba. Tai yra labai svarbus dalykas.

Jeigu mums pavyktų vis tik sustiprinti priemones ir apriboti temperatūros kilimą, tai kaip tik jau antrojoje XXI amžiaus pusėje tokių reiškinių pasikartojimas šiek tiek susilpnėtų ar pasidarytų ne toks, nes temperatūra nebekiltų, o gal netgi ir po truputį pradėtų leistis žemyn.“

Ar Paryžiaus susitarimo tikslai dar įgyvendinami?

Kažkada visi labai laukė Paryžiaus susitarimo ir atrodė, kad jis pakeis pasaulį, bet realybė pasirodė kažkiek kitokia“, – sako J.Kažys, kalbėdamas apie 2015 m. priimtą tarptautinę klimato sutartį, kurioje numatytas planas, kuriuo pasiryžta neleisti, kad pasaulinis temperatūros kilimas peržengtų 2 °C, ir sutarta išlaikyti klimato kaitos sukeltas temperatūras žemiau 1,5 °C. Nuo XIX a. pabaigos iki šiandien šis skaičius jau siekia 1,1 °C.

Visgi, J.Kažio nuomone, temperatūros pokytį išlaikyti žemiau 1,5°C – jau neįmanoma.

„1,5 laipsnius, numatytus Paryžiaus klimato kaitos susitarime, neabejotinai peržengsime. Greičiausiai tai jau bus kažkurie kito dešimtmečio metai. Ir to išvengti nepavyks“, – sako jis.

Vis dėlto, klimatologo nuomone, sustabdyti šilimą nepasiekiant 2 laipsnių tikrai įmanoma.

1,5 laipsnius, numatytus Paryžiaus klimato kaitos susitarime neabejotinai peržengsime.

Jūros lygio kilimo nebesustabdysime

JT ataskaitoje tvirtai nurodyta, kad, jeigu kai kuriuos klimato kaitos padarinius dar galima sustabdyti, vis dėlto jūros lygio kilimas – jau nulemtas.

„Jūros arba vandenynai, kurie apima du trečdalius mūsų planetos, yra labai šilumai inertiškas kūnas – t. y. jis lėtai sureaguoja ir po to lėtai keičiasi. Galima sakyti, kad dabar vykstantis šilimas iš esmės yra dar tik viso proceso pradžia.

123RF.com nuotr./Antarktida
123RF.com nuotr./Antarktida

Ir be abejonės – vandenyno lygis kils ne tik visiškai sustabdžius emisijas, bet dar ir po 2100-ųjų, 2200-ųjų ir netgi 2300-ųjų, nes procesas yra ilgas“, – sako mokslininkas.

Vis dėlto, anot J.Kažio, svarbu – kaip stipriai jis vyks.

„Jei mes labai stipriai prikaitinsime planetą, tai vandenyno lygis kils dar ilgiau ir dar stipriau. Jeigu pavyktų šiltėjimą sustabdyti ties 1,5-2 laipsniais, vandenyno kilimo lygis būtų nuosaikesnis, jis kiltų po truputėlį, bet prie to būtų įmanoma prisitaikyti, nes galbūt atsirastų galimybė, kad nebūtų tiek daug ekstremalių reiškinių – pavyzdžiui audrų, ir būtų tik aukštesnis lygis, su kuriuo galima šiek tiek dorotis perkeliant gyventojus iš teritorijos, pastatant tam tikras sienas aukštesniam vandens lygiui“, – sako VU docentas.

Tačiau J.Kažys įspėja – aukštas jūros lygis siejasi su audromis, o jų kaina dažnai būna ne tik ekonominiai nuostoliai, bet ir žmonių aukos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Audra apgadino Klaipėdos, Palangos pajūrį, Kuršių nerijoje didelės žalos nefiksuota

Daugės ir kritulių

Klimatologas sako, kad klausimas, ar kritulių dėl klimato kaitos daugės, iš pradžių buvo kiek kontroversiškas ir iki šiol nėra iki galo išspręstas. Vis dėlto, VU docento nuomone, kritulių ateityje turėtų gausėti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lietus užtvindė dalį Kauno gatvių
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lietus užtvindė dalį Kauno gatvių

„Pagrindinė priežastis – kuo yra aukštesnė temperatūra, bet kokių dujų, tame tarpe ir oro mišinio, tai yra galimybė talpinti daugiau vandens drėgmės. Kuo jos daugiau telpa, tuo daugiau gali jos prisigaminti. Be abejo – pasauliniu mastu kritulių kiekis bus linkęs augti, nes bus ir oras talpesnis ir daugiau jų galės išgaruoti iš šiltesnio vandenyno. Kuo kūnas yra šiltesnis tuo daugiau jis garina vandens ir taip mes turėsime kritulių zonas“, – sako J.Kažys.

Klimatologo teigimu, ateityje greičiausiai keisis kritulių zonų pasiskirstymas pasaulyje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šlapdriba Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šlapdriba Vilniuje

„Dabar mes labai įpratę (na, jau nebelabai) galvoti apie standartinį pasiskirstymą – kad ties pusiauju visada lyja, ties tam tikrais regionais, pavyzdžiui Afrikos Sacharoje yra sausos zonos, po to vėl yra drėgnesnė zona ir t. t. Dabar, šiek tiek keičiantis atmosferos cirkuliacijai ir pasikeitus vandenyno įtakai, gali būti, kad mes turėsime kitaip juos pasiskirsčiusius tiek įvairiuose Žemės regionuose, tiek per sezonus, t. y. per žiemą ir per vasarą“, – sako J.Kažys.

Mūsų regione, anot klimatologo, ateityje neabejotinai turėsime daugiau kritulių šaltuoju laikotarpiu ir šiek tiek, o kartais net ir daug mažiau, vasarą. Taigi, sako J.Kažys, sausrų tikimybė ima augti.

Klimatologas taip pat išskiria Viduržemio jūros regioną – šis bus labiausiai sausėjantis regionas arti mūsų.

Šaltos lietuviškos žiemos – vis rečiau

Anot klimatologo, praėjusi žiema jau dabartinio Lietuvos klimato sąlygomis buvo neįprastai šalta ir snieginga – tokių ateityje bus vis mažiau.

Gali būti, kad amžiaus pabaigoje tik kas 10 metų sulauksime tokios visai sniegingos ir šaltesnės žiemos.

„Tokių žiemų visada išliks, tikėtina net iki XXI a. pabaigos, bet jų pasikartojimas arba dažnumas vis mažės: t. y. gal tokių žiemų dabar iš pradžių bus kas antra, kas trečia ar net kas penkta, o jau amžiaus pabaigoje gali būti, kad tik kas 10 metų sulauksime tokios visai sniegingos ir šaltesnės žiemos“, – sako mokslininkas.

Vis dėlto, anot J.Kažio, šaltos žiemos visiškai pasitraukti negali – Lietuva vis tik yra vidutinėse platumose, kur saulė žiemą pateka labai žemai ir dėl to oras stipriai atvėsta. Taip pat arti Arktis – iš jos atslenka šalto oro masės.

Žiemos – šlapios ir šiltos

Kaip jau minėta anksčiau – kritulių kiekis pasaulyje didės neabejotinai, o mūsų regione jų padaugėjimas bus juntamas šaltuoju laikotarpiu. Deja, tai nebus sniegas.

„Kadangi mūsų žiemos darysis šiltesnės, tai dažniau vietoj sniego kris lietus arba šlapdriba. Ir dėl to žiemos metu mes ir turėsime daugiau kritulių – ne sniego, o būtent lietaus. Ir tokių žiemų tikrai bus daug.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sniegas ir šlapdriba Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sniegas ir šlapdriba Vilniuje

Mano nuomone, tai nėra tokia maloni žiema – geriau būtų nedidelis šaltukas ir šiek tiek sniego negu nuolat apie nulį besilaikanti temperatūra ir žvarbus vėjas su dargana“, – sako klimatologas.

Žiemos metu mes ir turėsime daugiau kritulių – ne sniego, o būtent lietaus. Ir tokių žiemų tikrai bus daug.

2021 m. vasara – ateities vasarų pavyzdys

„Gan saũsa, káršta ir staiga viską, ko neišnaikino sausra, niokojantis lietus“, – taip šių metų vasarą apibūdina J.Kažys. Anot jo, ši vasara yra puikus ateinančių metų vasarų pavyzdys.

Pasak klimatologo, dėl gamtą niokojančių stichijų, kurių ateityje tik daugės, turėtų būti svarstoma veiklų, kurios vykdamos lauke, pavyzdžiui žemės ūkio, ateitis.

Nors, anot mokslininko, pristabdyti klimato kaitą galime, vis dėlto kylantis vandenynų lygis lems kylančią temperatūrą ir šių padarinių ateityje neišvengsime, todėl reikia svarstyti ir įvairioms veikloms taikyti prisitaikymo priemones.

„Prisitaikymas prie klimato krizės pasekmių yra vienas iš labai svarbių elementų. Ir tam yra įvairių priemonių - ne tik techninių, bet ir gamtinių. Pavyzdžiui, žalioji infrastruktūra miestuose ir panašūs dalykai puikiai geba suvaldyti kai kurias gamtines katastrofas, sumažinti liūtinį lietų jo poveikį“, – sako J.Kažys.

Ateityje – aukšti pylimai ir migrantai?

„Be abejo – dabar gimę vaikai gali klimato kaitos padarinius dar patirti visu pajėgumu, visu stiprumu. Kodėl? Nes mes jau ir dabar tai jaučiame, – sako J.Kažys. – Nereikėjo laukti ataskaitos, turbūt kiekvienas iš mūsų tai suprato šią vasarą pasižiūrėjęs ne tik reportažus, bet ir už lango – neįprastiniai karščiai ir po to labai staigūs liūtiniai lietūs, apimantys kad ir nedidelę teritoriją, bet labai stipriai niokojantys.“

Pasaulyje žmonių vis daugėja. Ir vietų, kuriose bus įmanoma gyventi, darosi vis mažiau.

Pasak klimatologo, neišvengiamai kylantis vandenynų lygis lems tai, kad žmonėms iš kai kurių regionų teks išsikelti. Gera žinia ta, kad, anot J.Kažio, Lietuvos gyventojams migruoti tikriausiai neprireiks. Tačiau gali tekti sulaukti migrantų mums patiems.

„Mums aktualesnis klausimas – kas galėtų pas mus atsikelti? Nes pasaulyje žmonių vis daugėja. Ir vietų, kuriose bus įmanoma gyventi, darosi vis mažiau, dėl to Lietuva gali būti tas kraštas, į kurį galėtų plūstelti nemažas migrantų srautas iš labiau pietinių platumų valstybių“, – teigia VU docentas.

Anot klimatologo, Lietuvai taip pat teks prisitaikyti prie jūros lygio kilimo.

Tomo Ruginio nuotr./Kai kurios gatvės, iškritus dideliam kritulių kiekiui, Klaipėdoje plaukė
Tomo Ruginio nuotr./Kai kurios gatvės, iškritus dideliam kritulių kiekiui, Klaipėdoje plaukė

„Pavyzdžiui, Klaipėdos miestas, kuris yra šalia jūros, yra uostas, ir turi upės krantines ir t. t. – jam jau amžiaus viduryje, tikėtina, kad gali prisireikti aukštesnių pylimų, vien tam, kad apsisaugotų nuo miesto centrinės dalies ir kai kurių rajonų užtvindymo esant audrų situacijai“, – sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas.

J.Kažio teigimu, tai labiausiai tikėtina stiprių žiemos audrų metu.

Tomo Ruginio nuotr./Nulaužtos medžių šakos ant pėsčiųjų tilto Klaipėdoje
Tomo Ruginio nuotr./Nulaužtos medžių šakos ant pėsčiųjų tilto Klaipėdoje

„Vasaros metu turbūt tokių įvykių nebus, bet pasižiūrėkime į mūsų gatves – kaip po stiprios audros jos tampa nebe gatvėmis, o iš esmės kanalais ir tai yra didelis klaustukas infrastruktūros ir miesto planuotojams, kaip jas galima būtų šiek tiek bent jau pagerinti ir sumažinti poveikį, kuris juntamas dabar. Nes tokių įvykių tikrai bus ir ne vienas“, – tvirtina klimatologas.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Stiprus lietus Vilniaus senamiestyje
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Stiprus lietus Vilniaus senamiestyje

Reikalingos kovos priemonės – nepopuliarios

„Nemažai mokslininkų, taip pat ir mano nuomone, siekiant sustabdyti klimato kaitą daroma per mažai“, – sako J.Kažys.

Anot jo, apie klimato kaitos padarinius kalbama jau kelis dešimtmečius, ir laikas imtis drastiškų priemonių.

„Ką reiškia drastiškos priemonės? Tai reiškia, kad jos bus labai nepopuliarios – tai turbūt didžiausias stabdis, neleidžiantis tiek politikams, tiek visuomenei labiau įsijungti į procesą. Jis vyksta, bet kol kas, mano nuomone, priemonių įgyvendinimas vyksta tikrai per lėtai tam, kad mes pasaulinės temperatūros augimą sustabdytume ties pusantro ar dviem laipsniais“, – sako J.Kažys.

Klimatologo teigimu, lėtas perėjimas prie klimatui draugiškų sprendimų vyksta, tačiau jis vyksta per lėtai.

Klimato teisingumas

„Didžiausias klausimas yra toks: ar mums pakanka laiko lėtai viską pakeisti? Nes jau truputį nebeturime galimybių taip lėtai judėti. Ir ką tai reiškia? Tai reiškia turbūt pakankamai didelius neramumus – tiek socialinius, tiek ekonominius, nes tam tikrų nepopuliarių sprendimų bus imtasi ir, deja, labai dažnai tokiose situacijose nukenčia mažiausiai apsaugotos visuomenės grupės – mažesnes pajamas gaunantys žmonės, kai kurių sergančių, vyresnio amžiaus žmonių kategorijos, ir tai yra dideli socialiniai iššūkiai kartu šalia ekonominių. Ir kaip suderinti visus tuos dalykus? Jeigu turėčiau sprendimą, aš mielai juo pasidalinčiau.

Ar mums pakanka laiko lėtai viską pakeisti? Nes jau truputį nebeturime galimybių taip lėtai judėti.

Yra be galo sunkus dalykas visa tai suderinti – tiek žmonėms palikti galimybę egzistuoti oriai, bet kartu ir stipriai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – sako klimatologas.

J.Kažys sako, kad nėra abejonių, jog turės mažėti vartojimas ir keistis tai, kaip vartojame. Tačiau į gamtą orientuoti, žaliosios energijos produktai dažnai kainuoja daugiau ir net tam tikros valstybės į juos investuoti iki šiol tiesiog negali.

„Klimato teisingumas, ypač besivystančioms ar pietų pasaulio valstybėms, yra būtinas ir privalomas, nes vienos jos įveikti iššūkių tikrai negebės“, – sako J.Kažys.

Yra be galo sunkus dalykas visa tai suderinti – tiek žmonėms palikti galimybę egzistuoti oriai, bet kartu ir stipriai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Nuo mokslo iki meno

Klimatologas pripažįsta – skepticizmas ir abejingumas klimato kaitos atžvilgiu vis dar egzistuoja, tačiau, J.Kažio nuomone, situacija gerėja.

„Vis daugiau žmonių sąmoningai priima visas šias problemas ir imasi veiksmų, netgi individualių veiksmų kažką keisti“, – sako jis.

Vis dėlto, kai kurių žmonių abejingumas dar nepalieka. Anot klimatologo, imtis pokyčių kiekvieną žmogų gali paskatinti vis skirtingi dalykai.

„Vienus skatina labiau turbūt kad ir ta pati naujai pasirodžiusi ataskaita – tam tikrų faktų rinkinys, kuris parodo, kaip yra blogai. Yra žmonių kategorija, kuri labai imliai pasitiki mokslu ir juda šia kryptimi. Taip pat yra daug žmonių, kurie kaip tik labiau reaguoja į emocinius dalykus – pavyzdžiui, matymas kažkokios kančios ar blogumo juos irgi paskatina veikti“, – sako jis.

Dar vienas dalykas, galintis pakeisti žmonių požiūrį į klimato kaitą, anot J.Kažio, yra meno galia. „Apskritai vis daugiau menininkų prisideda prie klimato kaitos ir aplinkosauginių problemų. Menas yra viena iš formų, kuri gali žmones per tam tikrus vidinius jausmus irgi paskatinti veikti“, – pastebi jis.

Geriausias – kaimyno pavyzdys

Vis dėlto, J.Kažio nuomone, Lietuvoje geriausiai veikia kaimyno pavyzdys.

„Jeigu kažkas kaimynystėje įsirengia saulės elementus ant namo stogo ar naudoja žaliąją energiją, yra tikimybė, kad ir daugiau kaimynų aplinkui pradės tai daryti. Lietuvoje stipriai veikia kaimynystės, bendruomeniškumo jausmas“, – sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulės kolektoriai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulės kolektoriai

Taip pat svarbu, anot J.Kažio, rodyti konkrečius pavyzdžius – ypač tai, kuo klimatui draugiški sprendimai yra naudingi kiekvienam.

„Ekonominės naudos principas yra be galo stiprus. Jei pamatai, kad tam tikri klimatui draugiški sprendimai naudingi tau finansiškai, jei matai, kad laimi ir tu, ir visuomenė, visa bendruomenė šalia tavęs, tai pradedi domėtis tokiais dalykais ir daryti kitus sprendimus. Bet tų tokių pavyzdžių vis dar trūksta“, – teigia klimatologas.

Kainuoja milijonus eurų

„Yra įrodyta, kad nieko nedarymas arba kelias, kuris mus veda į didesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, yra pražūtingas ir tai sukels nuostolius tiek kiekvienam asmeniui, tiek bendruomenei, tiek visai šaliai ar visam pasauliui. Ir ne vienu kitu euru – tie nuostoliai skaičiuojami milijonais ir milijonais eurų“, – tvirtina J.Kažys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniuje nusekusios Neries ir Vilnios upės
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniuje nusekusios Neries ir Vilnios upės

Anot klimatologo, dėl šios priežasties itin reikalingas valstybės vaidmuo.

Nuostoliai skaičiuojami milijonais ir milijonais eurų.

„Tam tikri ekonominių rodiklių pokyčiai galbūt nepasijaučia po metų ar dvejų, bet jie neabejotinai turėtų atsipirkti po dešimtmečio: tiek visos valstybės investicijos, tiek asmeninės, nes kiekviena asmeninė investicija prisideda prie visuomenės gerovės“, – teigia jis.

J.Kažio nuomone, valstybė turi paskatinti labiau rodyti klimato kaitos mažinimo ir klimato kaitos prisitaikymo priemonių visuomenei ekonominę naudą.

„Tai daryti reikia visur, tiek nuo socialinių projektų, tiek asmeninės tavo kišenės dalykų. Ne tik apmokestinti automobilius CO2 mokesčiu, bet kaip tik labai skatinti įvairias veiklas susijusias su klimato krizės sprendimais – jeigu neįmanoma finansiškai, tai socialinėmis garantijomis ir panašiai. Manau, kad valstybė turi labai didelę galimybę paskatinti visuomenę judėti šia linkme“, – sako jis.

Glazge – realūs pokyčiai?

Vos po kelių mėnesių Jungtinėje Karalystėje, Glazgo mieste vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. J.Kažys sako labai besitikintis, kad joje pavyks pasiekti realių pokyčių. Anot jo, net ir prieš pasirodant JT ataskaitai, buvo žinių, kad pagrindinių žaidėjų klimato klausimuose – Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos – politika gali keistis.

„Manau, kad ataskaita yra labai geras ženklas ir labai stipriai matyti, kad politikai juda ta linkme – kad veiksmų būtų imtasi kuo greičiau“, – sako jis.

Anot VU klimatologo, susitikimas Glazge turi tapti klimato kaitos politikos atskaitos tašku.

„Procesai yra ilgi. Susitarimai, kol juos visi patvirtina, užtrunka. Ir jam įvykus realių, praktinių įvykių dar reikėtų laukti porą metų“, – sako klimatologas. Jo nuomone, rugpjūtį pasirodžiusi ataskaita duos impulsą Glazgo susitikimui pasiekti ne deklaratyvių, bet tikrų sprendimų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min