Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 9d. 14:43 , Atnaujinta: 2021 spalio 11d. 15:27

Ministerija: per 20 metų Lietuvoje tam tikrų paukščių rūšių sumažėjo perpus

Apniukusi diena Vilniuje Žalias
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Paukščiai
Lietuvoje per pastaruosius 20 metų agrariniame kraštovaizdyje besiveisiančių paukščių sumažėjo beveik perpus, o jų nykimo greitis paspartėjo penkis kartus.

Kartu blogėja visos kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė, pranešė Aplinkos ministerija.

Palyginti su 2000 metais, stebimų paukščių rūšių populiacija sumažėjo 49,1 proc., palyginti su 2014 metais, – 31 procentu.

Jų nykimo mastai per pastaruosius septynerius metus, palyginti su 21 metų laikotarpiu, paspartėjo atitinkamai 4,4 ir 2,3 proc. punkto per metus.

Lietuvoje kasmet vykdoma 14 paukščių rūšių populiacijų stebėsena: baltojo gandro, pempės, griežlės, šelmeninės kregždės, dirvinio vieversio, geltonosios kielės, pievinio kalviuko, kiauliukės, rudosios devynbalsės, paprastosios medšarkės, varnėno, karklažvirblio, dagilio ir geltonosios startos.

Aplinkos ministerijos teigimu, spartus paukščių mažėjimas siejamas su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, drastiškiausiai mažėja baltojo gandro, griežlės, šelmeninės kregždės, paprastosios medšarkės ir dagilio populiacijos, blogėja pempės, pievinio kalviuko ir kiauliukės populiacijų būklė.

„Mūsų šalyje gyvulininkystės vietą užimant grūdininkystei nuolat mažėja daugiamečių pievų ir ganyklų, keičiasi laukų struktūra. Dėl padidėjusio pesticidų naudojimo paukščiams laukuose sumažėjo natūralaus maisto – bestuburių ir laukinių augalų sėklų, kurios labai svarbios sparnuočiams šaltuoju metų laiku“, – rašoma pranešime.

Aplinkos ministerija teigia, kad būtina keisti kai kurias žemės ūkio taisykles ir rėmimo praktikas aplinkai palankesnėmis.

„Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nemažėtų pievų ir ganyklų plotai, skatinti ūkininkus atkurti prarastus kraštovaizdžio elementus, ūkininkauti naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų, išskirti daugiau plotų, kuriuose nebūtų naudojami pesticidai taip leidžiant įsikurti laukinei augalijai, remti prarastų šlapynių plotų atkūrimą ir tinkamą esamų tvarkymą“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė pastebi, kad kalbant apie biologinės įvairovės nykimo priežastis, reikia kalbėti apie visas priežastis, lemiančias tokį reiškinį.

„Primirštas vadovėlines tiesas sėkmingai primena Europos Komisijos komunikatas, kuriame įvardinamos šios biologinės įvairovės nykimą sąlygojančios priežastys: miestų ir infrastruktūros plėtra, klimato kaita, invazinės rūšys ir žemės ūkis. Kita šaltiniai svarbiu bioįvairovės nykimo elementu įvardina per didelį dirbtinės šviesos kiekį. Mūsų nuomone, reikia ieškoti kompleksinių sprendimų kompleksinei problemai spręsti. Vien „atpirkimo ožiu“ padarius žemės ūkį, vargu, ar iš esmės išspręsime problemą“, – dėsto ji.

Nestebina, kad dėl pasikeitusių sąlygų Lietuvoje randame maldininkų (vabzdžių, ne piligrimų), plinta kitos svetimžemės rūšys arba būna jų gausumo bangos, sako Z.Varanavičienė.

„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nėra nei vieno registruoto ūmiai paukščiams ar žinduoliams toksiško augalų apsaugos produkto. Daugiau klausimų biologinės įvairovės saugojimo ekspertams turėtų kelti plačiai propaguojami kiti būdai, pvz., kiek ant žemės perinčių paukščių jauniklių bus „ sumalta“ mechaniniu būdu naikinant piktžoles? Arba kokį poveikį plėšriųjų paukščių antrinei intoksikacijai turės beariminės technologijos laukuose graužikų ordoms naikinti naudojami, bet tokiam naudojimui neregistruoti jaukai, kai paukščiai pasigaus apsvaigusius graužikus?“ – kelia klausimą specialistė.

Biologinė įvairovė, pasak jos, yra visos žmonijos vertybė, todėl netikslu dėl jos nykimo kaltinti tik žemės ūkį.

„Apsidairykite aplink Vilnių. Ten, kur susikerta miško ir pievų biocenozės (teorija byloja, kad ten būna daugiausia rūšių), šiandien plyti gyvenamieji kvartalai, su trinkelėmis ir smaragdinėmis tujomis“, – teigia ji.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:50
01:14
00:27

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min