Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 13d. 16:45

Mokslininkė ragina atsižvelgti į rekomendacijas: miestų taršos problemą padeda spręsti medžiai

Bernardinų sodas
Boženos Mozyro nuotr. / Bernardinų sodas

Pastebima, kad vis daugiau mieste gyvenančių žmonių susiduria su kvėpavimo sistemos ligomis. Dažnai tam daug įtakos turi vis didėjantis oro užterštumas dėl miestuose nuolat judančio transporto. Būtent transportas lemia vieno iš pavojingiausių antrinių oro teršalų – troposferos (priežemio) ozono susidarymą virš miestų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto Ekologijos skyriaus mokslininkė dr. Valda Araminienė sako, kad šią problemą gali išspręsti medžiai. Ji kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos ir Japonijos atliko tyrimą, kurio metu nustatė miesto medžių poveikį oro kokybei. Mokslininkę labiausiai domina medžių galimybės ore mažinti priežemio ozono koncentraciją.

Priežemio ozono koncentracijos didėjimas – grėsmė žmonių sveikatai

Oro tarša yra viena iš rimčiausių problemų, keliančių grėsmę žmonių sveikatai. Dr. V.Araminienė pabrėžia, kad kasmet dėl oro taršos sukeltų ligų visame pasaulyje miršta apie 8 milijonai žmonių. Europoje šis skaičius siekia apie 5 milijonus. „European Heart Journal“ paskelbtame straipsnyje pateikiama informacija, kad kiekvienas Europos gyventojas praranda vidutiniškai dvejus savo gyvenimo metus dėl užteršto aplinkos oro.

„Priežemio ozonas sudaro apie 10% viso atmosferoje esančio ozono kiekio. Šis teršalas susidaro kompleksinių fotocheminių reakcijų metu iš azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių. Šiuo metu jo koncentracija yra žymiai didesnė Žemės šiauriniame pusrutulyje (35–50 milijardinių dalių (angl. parts per billion (ppb)), lyginant su pietiniu (15–25 ppb).

Tačiau net ir nedidelis priežemio ozono koncentracijos padidėjimas turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Pasaulyje su didžiausiomis problemomis dėl didelės priežemio ozono koncentracijos miestuose susiduria Kinija ir Indija. Europoje didesnė priežemio ozono koncentracija fiksuojama pietinėse šalyse. Lietuvoje priežemio ozono koncentracija yra santykinai nedidelė ir neviršija 30 ppb ribos. Tačiau net ir nedidelis priežemio ozono koncentracijos padidėjimas turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai“, – teigia mokslininkė.

Dr. V.Araminienė paaiškina, kad žmogaus organizmą priežemio ozonas veikia neigiamai, nes jis yra intensyviai oksiduojamas ir ardo kraujyje esantį hemoglobiną. Ozonas gali sukelti plaučių funkcijos pablogėjimą bei kvėpavimo sistemos ligų, tokių kaip bronchitas, pneumonija, astma, paūmėjimą. Dėl didesnės ozono koncentracijos miestuose, padidėja sergamumas bei mirtingumas dėl kvėpavimo sistemos ligų.

Mokslininkė akcentuoja, kad išanalizavus 1995–2014 metų duomenis buvo nustatyta, jog troposferos ozono koncentracija miestuose didėja po 0,16 ppb per metus.

 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro nuotr./Dr. Valda Araminienė
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro nuotr./Dr. Valda Araminienė

Medžiai miestuose – išeitis kovojant su oro tarša

Ozono koncentracijos didėjimas miestuose gali atrodyti itin sunkiai sprendžiama problema, tačiau dr. V.Araminienė sako, kad būtent miesto medžiai šią koncentraciją gali paveikti net trimis aspektais: „1. sumažina aplinkos oro temperatūrą, taip sumažindami galimybes gamintis šiam antriniam teršalui; 2. įsisavina teršalus pro lapuose esančias žioteles; 3. įsisavina lakiuosius organinius junginius, kurie prisideda prie priežemio ozono formavimosi.

Pavyzdžiui, Melburne, Australijoje, buvo nustatyta, kad šiuo metu mieste esanti augalija (10 medžių hektare) absorbuoja 246 kg troposferos ozono per metus. Skaičiavimai parodo, kad jeigu šis skaičius padidėtų iki 80 medžių hektare, tada per metus būtų absorbuojama 1885 kg ozono“, – priduria ji.

Kaip aiškina mokslininkė, medžių galimybės išvalyti aplinkos orą labai priklauso nuo aplinkos bei klimato sąlygų: „2003 metais Madride atliktas tyrimas parodė, kad visžalės medžių rūšys išvalė 6,6 g iš kub. m per metus, lapuočiai – 6,9 g iš kub. m per metus, spygliuočiai – 4,0 g iš kub. m per metus. O, pavyzdžiui, Florencijoje 2013 metais nustatyta, kad visžalės medžių rūšys absorbavo 16,1 g iš kub. m per metus, spygliuočių – 10,9 g iš kub. m per metus, lapuočių – 4,1 g iš kub. m per metus.“

Ne visos medžių rūšys orą valdo vienodai

Tampa aišku, kad medžių gebėjimas valyti orą priklauso nuo tam tikrų sąlygų, bet tada iškyla kitas klausimas – ar visos medžių rūšys orą valo vienodai? Dr. V.Araminienė teigia, kad skirtingos medžių rūšys labai skiriasi pagal galimybes absorbuoti troposferoje esantį ozoną: „Pavyzdžiui Lelijažiedė magnolija vidutiniškai absorbuoja 7,3 g iš kub. m per metus, Paprastasis bukas 5,6–6,9 g iš kub. m per metus, Kininis kaštonas – 6,1 g iš kub. m per metus, Kaštainis ir Dviskiautis ginkmedis – 4,7 g iš kub. m per metus. Tuo tarpu Baltažiedė robinija tik 0,9 g iš kub. m per metus ir Paprastoji eglė – 0,8 g iš kub. m per metus.“

Tampa aišku, kad medžių gebėjimas valyti orą priklauso nuo tam tikrų sąlygų, bet tada iškyla kitas klausimas – ar visos medžių rūšys orą valo vienodai?

Nustatyta, kad geriausiai orą nuo priežemio ozono valo – trakiniai klevai, paprastasieji klevai, alksniai, beržai, kaštonai, uosiai, europiniai maumedžiai, liepos, putinai, kai kurios obelų rūšys, guobos. Prasčiau orą valo drebulės, ąžuolai, eukaliptai, platanai.

Miestų infrastruktūros planuotojai turi reaguoti į mokslininkų rekomendacijas

Dr. V.Araminienė pabrėžia, kad vienas iš galimų sprendimo būdų norint sumažinti priežemio ozono koncentracijos kiekį miestuose yra efektyvesnis miesto žaliųjų erdvių planavimas. Šiam tikslui pasiekti miestų savivaldybės turi atkreipti dėmesį į mokslininkų rekomendacijas dėl tinkamiausių medžių rūšių pasirinkimo.

Paprašyta papasakoti apie tolimesnius tyrimus, mokslininkė atsakė, kad su šia tema susiję detalesni darbai bus tęsiami stažuotėje Prancūzijoje, ARGANS mokslinių tyrimų organizacijoje. Ši kompanija atlieka mokslinius tyrimus Žemės stebėjimo ir klimato kaitos srityje naudodama naujausias pažangias technologijas, palydovų nuotraukas. Įstaigą stažuotei dr. V.Araminienė pasirinko tęsiant pradėtus darbus su kolegomis iš šios organizacijos. Kartu su kolega iš ARGANS mokslininkė dalyvauja Miškų tyrimų organizacijų tarptautinės sąjungos (angl. International Union of Forest Research Organizations (IUFRO)) organizacijos veikloje.

Pranešimas spaudai
Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min