Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 29d. 13:04

Naujienos saugomose teritorijose: galėsite pasivaikščioti aukščiausiu geležinkelio tiltu ir stebėti gyvą kurtinį

Atnaujintas Dūkštos pažintinis takas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Atnaujintas Dūkštos pažintinis takas

Lietuvos saugomose teritorijose vienas po kito kyla apžvalgos bokštai, pritaikomi lankymui piliakalniai bei įrengiami pažintiniai takai. Kadangi lankytojai plūsta į gamtą, visi šie darbai reikalingi, kad didžiausias vertybes ir gražiausius kraštovaizdžius galėtume pažinti jiems nekenkdami. Kokie dar lankytojų centrai ar unikalūs objektai netrukus atvers duris ar takus visuomenei?

Takai ir bokštai – kad galėtume pažinti gamtą nedarydami jai žalos

Lietuvoje saugomos teritorijos užima kiek daugiau nei 17 proc. šalies teritorijos: veikia 5 nacionaliniai parkai, 30 – regioninių parkų, 4 gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai.

„Būtent šiuo metu daug naujų teritorijų pritaikoma lankymui, vykdoma daug gamtotvarkinių planų. Tai metas, kai lietuvius paraginčiau keliauti po Lietuvą ir pažinti saugomas teritorijas, suvokti, kokį grožį mes savo šalyje turime ir kodėl turime jį saugoti“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė spaudai Diana Rakauskaitė.

Tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis sakė, jog Neries regioniniame parke, kur ir pristatytos naujienos, simboliškai vyksta statybos – tarsi įkūnydamos būsimas naujoves. Šiame parke plečiamas esamas direkcijos lankytojų centras ir tikimasi, jog ši direkcija jau po metų turės didelę erdvę gamtosauginiams renginiams ir gamtos pamokoms.

„Kartais žmonėms kyla abejonių – kodėl mes užsiimame įvairiais teritorijų pritaikymo lankymui projektais. Neseniai netgi publikuotas vieno gamtininko straipsnis, kurio pagrindinė idėja: „Palikite tą gamtą, nereikia ten eiti!“ Deja, žmonių žingeidumas ir noras lankyti gražias vietas – niekur nedingsta. Tad mūsų tikslas – šį lankymąsi koordinuoti ir nukreipti. Kad nebūtų padaryta žala gamtai, tačiau būtų galima ją pamatyti, pažinti ir suvokti, kodėl reikia saugoti“, – paaiškino A.Stanislovaitis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Albertas Stanislovaitis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Albertas Stanislovaitis

Įžengti į rezervatą negalima, bet pamatyti Kurtinį – taip

Neseniai kartu su Vilkaviškio savivaldybe atnaujintas Vištyčio malūnas. Jame išliko visa miltams malti reikalinga įranga, o pats malūnas – retas kultūrinio paveldo objektas, iš kurio delsiant galėjo likti tik papuvusių lentų krūva. Malūno atidarymas planuojamas rugsėjo viduryje.

Taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose kuriamos gamtos mokyklos, į kurias atvykę moksleiviai mokosi pažinti būtent to parko vertybes.

„Mūsų vizija ir misija – kad kiekvienas nacionalinis ir regioninis parkas turėtų po lankytojų centrą, kuriame atvykusiems būtų pateikiama koncentruota informacija apie tą saugomą teritoriją, o paskui keliautų į gamtą. Naujausias lankytojų centras taip pat maždaug už mėnesio bus atidarytas Dubysos regioniniame parke. Kuriame gamtos mokyklų tinklą – kad jų būtų bent po vieną regione. Šiuo požiūriu nuskriausta buvo Kuršių nerija, tačiau jau artimiausiu metu ketiname įkurti gamtos mokyklą Smiltynėje, o lankytojų centrą – buvusioje Juodkrantės mokykloje“, – kalbėjo A.Stanislovaitis.

Organizatorių nuotr./Vištyčio vėjo malūnas
Organizatorių nuotr./Vištyčio vėjo malūnas

Naujos ekspozicijos įkurtos Nemuno deltos, Kurtuvėnų, Pagramančio regioniniuose parkuose bei Viešvilės gamtiniame rezervate.

„Norėčiau plačiau papasakoti apie Viešvilės gamtinį valstybinį rezervatą. Turbūt visi suprantate – rezervatas, vadinasi, negalima ten lankytis. Tačiau pristatyti, ką ten turime ir ką saugome – labai norime. Todėl rezervato ekspozicija – nors ir nedidelė – labai interaktyvi: daug ką ten galima tiek paliesti, užuosti. Ir unikaliausias dalykas: saugomą paukštį – kurtinį – galima pamatyti gyvai“, – atskleidė A.Stanislovaitis.

Tokią galimybę suteikia vadinamasis „kurtinynas“ – jame kurtiniai dirbtinai veisiami, nes ketinama atkurti jų populiaciją Karšuvos girioje. Tam, kad galėtumėte priartėti prie kurtinių, egzituoja tam tikros sąlygos – negalima triukšmauti, fotografuoti su blykste. Tačiau pamatyti šiuos įdomius karališkus paukščius šiuo metu suteikta galbūt vienintelė proga gyvenime.

Geležinkelio tiltas – vietoj apžvalgos bokšto

Kurtuvėnų regioninio parko ekspozicijai pasirinkta originali tema – milžinai, kadangi pasak legendų Kurtuvėnų kalvas supylė milžinai. Meniški galiūnai čia ramsto lankytojų centro lubas.

Naują erdvų lankytojų centrą turės ir Dubysos regioninis parkas, po maždaug vienerių metų jame atsiras ir nauja ekspozicija.

Šiame regioniame parke taip pat gims dar vienas unikalus objektas mėgstantiems vaizdą iš aukščiau – jau dabar smalsuolių žvilgsnius traukiantis Lyduvėnų geležinkelio tiltas, bendradarbiaujant su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“, bus pritaikytas lankytojams. Taigi, šis tiltas taps tarsi apžvalgos bokštu – kai nevažiuos traukiniai, lankytojai galės pasigerėti unikaliais Dubysos upės krantais.

„Nuo tilto lankytojai galės apžvelgti Dubysos slėnį – joks bokštas tokio vaizdo neatvertų. Jei nieko ekstremalaus ir netikėto neįvyks, šis tiltas lankytojams bus atvertas 2021-ųjų metų pabaigoje. Tai užtruks vien todėl, kad tai yra sudėtingas inžinerinis statinys“, – sakė A.Stanislovaitis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lyduvėnų tiltas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lyduvėnų tiltas

Jis taip pat akcentavo, jog jau baigiama apžvalgos bokštų plėtra – naujausias ir aukščiausias Lietuvoje, iškilęs Nemuno kilpų regioniniame parke apžvalgos bokštas, greičiausiai bus priešpaskutinis. Dar vienas bokštas turėtų iškilti Nemuno deltoje, o šalia Pagramančio lankytojų centro bus įrengta pakyla-bokštas, leisianti pasigrožėti dviejų upių – Akmenos ir Jūros – santaka.

Mėgstantiems iššūkius – visi 650 Lietuvos gamtos paveldo objektų

Taip pat lankymui pritaikomi įvairūs kraštovaizdžio kompleksai, atnaujinami informaciniai stendai ir rodyklės parkuose.

„Vis daugiau draustinių pritaikome lankymui. Paskutinysis – Germanto kraštovaizdžio draustinis, jį sutvarkėme kartu su miškininkais ir vietos savivaldybe. Draustinis yra prie Telšių – tai unikalus didžiulis objektas, labai rekomenduoju aplankyti“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius.

Lankymui pritaikoma ir vis daugiau piliakalnių – Skuodas neseniai atšventė Apuolės piliakalnio „atidarymą“ – ir tai greičiausiai bus toliausiai nuo sostinės nutolęs piliakalnis. Užtat visai šalia Vilniaus, Sirvėtos regioniniame parke netrukus atgims Kačėniškės piliakalnis.

Baigdamas naujovių apžvalgą A.Stanislovaitis paminėjo kelias jungtis, kurios keliaujantiems atvers galimybes išplėsti savo maršrutą. Pavyzdžiui, prie neįtikėtinai populiaraus medžių lajų tako bus nutiestas lynų tiltas per Šventąją, kuris leis pėstiesiems ir dviratininkams važiuoti ir kita upės puse.

Bus sutvarkyta daug kraštovaizdžio draustinių, vienas iš jų – Siesarties. Šiame draustinyje, pamėgtame Siesartimi plaukiančių baidarininkų, bus sukurtos vietos išlipti ir surengti pikniką, pailsėti.

Vykdoma ir daugiau svarbių darbų: sužymėti daugiau nei 650 gamtos paveldo objektų bei, kartu su Valstybine kelių direkcija, įrengti daugiau nei puspenkto tūkstančio saugomas teritorijas žyminčių kelio ženklų ir nuorodų. Užbaigus šį darbą įvažiavę į saugomą teritoriją tikrai būsite apie tai informuoti. Taip pat bus sukurtas naujas internetinis saugomų teritorijų puslapis, kuriame bus pristatytos valstybinių parkų vertybės – ką ir kodėl saugome, bus galima planuoti savo kelionių maršrutus po regioninius bei nacionalinius parkus.

Šalia Vilniaus atsiras naujas pažintinis takas

Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė kartu su gidu Sauliumi Pupininku demonstravo atnaujintą parko informacinę sistemą.

Informacija, iliustruota meniškomis nuotraukomis, dabar išdėstyta ne ant plokščių stendų, o ant stačiakampio formos stulpų – iš visų keturių pusių. Kažkada į saugomų teritorijų stendus įsisukę vandalai iš jų iškirsdavo tik Europos Sąjungos logotipą. Naujoviški stendai informaciją pateikia nedideliuose stačiakampiuose ar kvadratuose, todėl net nuplėšus vieną dalį – likęs stendas išlieka sveikas, suniokotą dalį galima lengvai pakeisti. Taip pat įrengta daug naujų rodyklių, nukreipiančių lankytojus skirtingais maršrutais, nurodančių, kur – piliakalnis, o kur – kelias link ąžuolo.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Atnaujintas Dūkštos pažintinis takas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Atnaujintas Dūkštos pažintinis takas

„Įrengiame ir naują pažintinį taką, kuris bus arčiausiai Vilniaus – tai Šilėnų – Naujosios Rėvos pažintinis takas. Ieškojome įvairių naujoviškų sprendimų, tad bus įdomu, kaip lankytojai jį priims“, – sako A.Žičkutė.

Ji kalbėjo, jog regioninio parko specialistų tikslas pirmiausia – nukreipti lankytojų srautą, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala gamtai, ugdyti lankytojų sąmoningumą. A.Žičkutė džiaugėsi ir būsima gamtos mokykla, nes norinčiųjų išmokti gamtos pamokas tiek, kad regioninio parko specialistams tenka atsisakinėti jas pravesti.

„Nematomų“ problemų sprendimas: kas išgelbės pelkes ir stumbrus?

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atlieka ir tokius darbus, kurių gamtos mylėtojai neišvysta – tvarkomos tūkstančių hektarų ploto teritorijos, kuriose atkuriamos „Natura 2000“ saugomos buveinės, pelkės (astatomas jų hidrografinis režimas), pagerinamos sąlygos kai kuriems gyvūnams maitintis ir veistis.

Kadangi nusausinti durpynai į aplinką išskiria daug CO2, o jo kiekį atmosferoje būtina mažinti, degradavusias pelkes reikia vėl paversti aukštapelkėmis, grąžinti joms žliūgsėjimą ir balas.

Ventos regioniame parke tenka šienauti pievas – niekas čia nebegano gyvulių, o kai kuriems saugomiems paukščiams bei vabzdžiams reikia būtent šienaujamų pievų.

Vienas įdomiausių projektų – laisvėje ties Kėdainiais gyvenančios stumbrų bandos perkėlimas į Dzūkiją.

Vienas įdomiausių projektų – laisvėje ties Kėdainiais gyvenančios stumbrų bandos perkėlimas į Dzūkiją. Jau šiandien stumbrų banda yra stebima realiu laiku, jai priartėjus prie autostrados pranešimą gauna tiek policijos pareigūnai, tiek Valstybinė kelių direkcija. Tuomet galiūnus žvėris mėginama visaip vilioti kuo toliau nuo automobilių kelio.

Galvojama įsteigti dar vieną voljerą Dzūkijos nacionaliniame parke ir vėliau, ten formuoti natūralią bandą. Kadangi netoliese yra tiek Lenkijos, tiek Baltarusijos stumbrų populiacija, tikimasi, jog jos susisieks. Nes Lietuvoje jau pradedama jausti giminingų stumbrų dauginimosi problema.

Inicijuotas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min