Aštuntokė suabejoja mamos žodžiais ir išmoksta rūšiuoti elektroniką teisingai
Ieva Narbutaitė pasakoja, kad dar prieš dalyvaudama šių metų aplinkosaugos olimpiadoje jos žinios apie elektronikos atliekų rūšiavimą buvo labai ribotos. Tvarkydama kambarį ji neseniai rado senas, nebeveikiančias ausines ir nusprendė pasiteirauti mamos, kur jas reikėtų priduoti. Mama svarstė, jog ausines tikriausiai galima mesti į buitinių atliekų konteinerį, tačiau Ieva suabejojo, ar toks sprendimas tikrai teisingas. Mokinė pripažįsta, kad būtent šis epizodas privertė ją susimąstyti ir atidėti ausines į šalį, kol ras tinkamą sprendimą. Įgytos žinios olimpiadoje padėjo suprasti, kad elektronikos atliekos su integruotomis baterijomis turi būti tvarkomos atsakingai. Dabar mergina jau žino, kad tokias ausines būtina priduoti į specialias elektronikos atliekų surinkimo talpas. Ji taip pat pabrėžia, kad griežtai draudžiama jas mesti į bendrųjų atliekų konteinerį. Ieva džiaugiasi, jog išmoko atpažinti tokias atliekas ir supranta, kokią žalą jos gali padaryti neteisingai tvarkomos. Pasak aštuntokės, tokios žinios svarbios kiekvienam jaunuoliui, nes atsakingi pasirinkimai prasideda nuo mažų žingsnių. Ieva tikisi, kad jos patirtis paskatins ir kitus bendraamžius elgtis sąmoningiau.
Priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių tampa nematoma problema
Ieva Narbutaitė pastebi, kad technologijų priklausomybės problema tarp jaunimo yra kur kas gilesnė, nei daugelis linkę pripažinti. Pasak jos, ši priklausomybė dažnai net nelaikoma tikra priklausomybe, todėl į ją žiūrima pernelyg lengvabūdiškai. Merginą itin liūdina matyti visai jaunus vaikus, kurių dėmesį visiškai prikausto išmanieji telefonai. Ši tendencija ypač ryškiai atsiskleidžia mokykloje, kur mokiniai dažnai bando paslapčiomis naudotis telefonais, nors tai draudžiama. Užuot pailsėję ar pabendravę tarpusavyje, jie renkasi greitas pramogas ekrane. Dėl nuolatinio poreikio būti stimuliuojamiems klasėse vis labiau pastebimas išsiblaškymas. Moksleiviams tampa sunkiau susitelkti net į įdomias veiklas ar pamokas. Ieva atkreipia dėmesį, kad tokia situacija mažina mokymosi kokybę ir bendrą gerovę. Pasak jos, sąmoningas technologijų naudojimas turėtų tapti svarbia jaunimo ugdymo dalimi. Mergina tiki, kad apie šią problemą būtina kalbėti garsiau ir dažniau.
Moksleivė pasigenda švietimo apie telefonų poveikį jaunimui
Vilniaus Antakalnio progimnazijos aštuntokė pasakoja, kad mokykloje galioja griežta taisyklė mokymosi metu telefonus laikyti kuprinėse arba rankinėse ir jų nenaudoti. Vis dėlto ji mano, kad vien draudimų nepakanka, mokyklose stokojama prevencinių ir šviečiamųjų veiklų, padedančių jaunimui suprasti technologijų poveikį. Pasak Ievos, išmanieji telefonai yra palyginti naujas reiškinys, o suaugusieji neretai nėra patyrę tokios priklausomybės ar iki galo nesidomi jos pasekmėmis. Dėl to, anot merginos, dažnai pamirštama įvertinti visas rizikas, ypač tas, kurias kelia socialiniai tinklai. Ji pamena situaciją, kai išsakė nuomonę, jog intensyvus socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su prastesne emocine savijauta, tačiau šis pastebėjimas buvo lengvai atmestas. Ieva įsitikinusi, kad jaunimui reikia daugiau žinių ir atviresnių diskusijų apie psichologinius technologijų poveikius. Mergina pabrėžia, kad tik suprasdami problemos mastą mokiniai galės priimti sąmoningesnius sprendimus. Ji tiki, jog tokios iniciatyvos prisidėtų prie sveikesnės, labiau susitelkusios mokyklos bendruomenės kūrimo.
EPA: apie elektronikos atliekų krizę būtina kalbėtis namuose ir mokyklose
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas pabrėžia, kad priklausomybė nuo ekranų šiandien yra didelė ir vis dar menkai kontroliuojama problema. Jo teigimu, ji susijusi ne tik su nuolatiniu žiūrėjimu į ekranus, bet ir su augančiu vartojimu, kuris tiesiogiai didina elektronikos atliekų kiekius. Visuomenė, pasak vadovo, vis dar linkusi pirkti naujus prietaisus vedina greito pasitenkinimo jausmo, o sugedusius ar tiesiog pabodusius įrenginius dažnai be didelio svarstymo nukiša į stalčius. „Toks netausojantis požiūris nei į save, nei į gamtą veda mus į elektronikos atliekų amžių“, – teigia L. Ivanauskas. Jis akcentuoja, kad žmonės vis dar retai renkasi taisyti ar atnaujinti turimus prietaisus, o elektronikos atliekų rūšiavimo taisyklių nežino arba jų nesilaiko. EPA vadovas ragina kalbėti apie besaikį pirkimą ir atsakingą vartojimą ne tik viešose kampanijose, bet ir kasdienėse aplinkose – namuose bei mokyklose. Anot jo, tik nuosekliai ugdydami sąmoningumą galime mažinti elektronikos atliekų srautus ir prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.
EPA vadovas primena, kad specialiuosius konteinerius smulkiosios elektronikos, baterijų, akumuliatorių ir dujošvyčių lempų atliekoms galima rasti daugelyje šalies prekybos centrų, bibliotekose, įvairiose kitose kultūros ir švietimo, administracinėse įstaigose. Tuo tarpu elektronikos atliekas EPA komanda iš namų išneša ir išveža nemokamai jau daugiau kaip 10 metų. Tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis svetainėje.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
