Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 25d. 11:41

Oro kokybė negerėja: kuo kvėpuoja sostinės gyventojai?

Vilnių užklojęs rytinis rūkas Žalias
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vilnių užklojęs rytinis rūkas

Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekis, todėl oro kokybė pagerėjo – tikina Europos aplinkos agentūros ekspertai. Tiesa, koncentracijos vis dar per didelės ir problema išlieka. Kaip oro taršos iššūkius sekasi spręsti Lietuvos sostinei ir ką ekspertai siūlo daryti kitaip?

Vertinant pastarojo dešimtmečio rodiklius, teršalų koncentracijos Vilniaus ore, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kasmet didėja ir pagal oro kokybės rodiklius atsiliekame nuo kai kurių kitų Europos sostinių. Didžiausias užterštumas fiksuojamas šaltuoju metų laiku, kai prie transporto taršos prisideda ir tarša iš šilumos ūkio. Oro kokybės tendencijos specialistų nedžiugina, duomenys rodo, kad oro kokybė Vilniaus mieste negerėja.

Tiesa, šiemet buvo stebimos kiek geresnės tendencijos – sumažėjo transporto sektoriaus generuojama oro tarša. Specialistai tokius rezultatus sieja su COVID-19 pandemija ir dėl jos sulėtėjusiu gyvenimo tempu. Tik Lazdynų oro kokybės matavimo stotelėje buvo fiksuoti kitokie rezultatai – kietųjų dalelių (KD10) koncentracija išaugo. Ekspertų įsitikinimu, tai sąlygojo intensyvūs statybos darbai gretimuose rajonuose.

Vilniuje oro kokybės tyrimai iš viso atliekami keturiose valstybinėse automatinėse aplinkos oro monitoringo stotyse: Senamiesčio, Žirmūnų, Savanorių pr. ir Lazdynų. Jose tiriamos kietosios dalelės, azoto oksidai, sieros dioksidas, anglies monoksidas, benzenas, sunkieji metalai ir kiti teršalai.

Labiausiai teršia transportas, šildymas ir statybos

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės teigimu, labiausiai sostinėje orą teršia transporto, šilumos ūkio ir statybų sektoriai. Tiesa, dalis oro taršos į Lietuvą, o taip pat ir į Vilnių atkeliauja iš kitų valstybių, dažniausiai iš Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Specialistė tikino, kad prie transporto taršos priskiriama ne tik tarša iš automobilių variklių, bet ir pakeltoji tarša, t.y. intensyvaus eismo metu nuo nešvarių gatvių bei šalikelių pakeltos dulkės. Be to, statybos bei kelių remonto darbai mieste dažnai vykdomi nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų.

„Šiemet ypač išryškėjo statybų taršos poveikis oro kokybei tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų atliekami statybos ir kelių remonto darbai labai padidina kietųjų dalelių koncentraciją“, – teigė V.Bimbaitė. Specialistė pastebėjo, kad kietųjų dalelių koncentracija ore dažnai būna pavojingai didelė, vis dėlto, dažniausias jų šaltinis – deginamas kietasis kuras.

Oro kokybės rodikliai prasčiausi ten, kur vyksta ypač intensyvus transporto eismas ir tose teritorijose, kuriose didelė individualių namų, besišildančių kietuoju kuru, koncentracija. Tokiose teritorijose fiksuojama didelė kietųjų dalelių, azoto dioksido, benzpireno bei anglies monoksido koncentracija.

Sprendimai oro kokybei gerinti

V.Bimbaitė gyventojus ragino dažniau rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones ar keliones pėsčiomis, naudoti švarų kurą namų šildymui, tinkamai prižiūrėti šildymo sistemą ir rūpintis pastato termoizoliacija, rinktis augalinę mitybą ir mažiau vartoti, nes visa tai prisideda prie oro taršos.

Vilniaus miesto savivaldybei Aplinkos apsaugos agentūros specialistai rekomendavo plėsti centralizuoto šildymo tinklą mieste ir užmiestyje, rasti finansavimo šaltinius kompensacijoms už gyventojų įsigyjamus naujus, ekologiškesnius šildymo įrenginius ir šviesti visuomenę apie būdus, kuriais gyventojai gali prisidėti prie oro kokybės gerinimo.

Agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Bernatonis taip pat siūlė sukurti griežtą teisinį reguliavimą visuose statybų ir rekonstrukcijos etapuose, kurios turėtų užkirsti dulkių patekimą į aplinką. Numatyti mieste daugiau mažos emisijos zonų, atnaujinti viešojo transporto parką, dažniau miesto teritorijoje valyti smėlį-druską ir pakelėse nusėdusias dulkes.

Agentūros specialistų teigimu, reikėtų apriboti fejerverkų šaudymo laiką ir ieškoti kitų priemonių pirotechnikos gaminių pardavimų mažinimui. Toliau sėkmingai plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą bei puoselėti želdynų plotus mieste.

Ekologija suderinama su ekonomikos interesais

„Pagal Europos Komisijos užsakymu įvykdytą gyvenimo kokybės miestuose tyrimą, daugiau nei 94 proc. vilniečių yra patenkinti gyvenimu Vilniaus mieste. Ir šis pasitenkinimo rodiklis lenkia tirtų ES miestų vidurkį. Dar daugiau manančių, kad per penkerius metus gyvenimo kokybė pagerėjo yra 60 proc. ir šis rodiklis yra išskirtinai aukštas ES, dėl jo mes patenkame tarp 10 miestų, kuriuose, gyventojų nuomone, gyventi gera. Ekonomistus šis rodiklis labai džiugina, nes aukšti lūkesčiai reiškia ir didesnį potencialą naujoms investicijoms. Tik ar įmanoma suderinti ekonomines veiklas ir tuo pat metu palaikyti gerą oro kokybę ir kitus ekologinius rodiklius?“ – kėlė klausimą Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Virtualiame seminare „Vilniaus aplinkos būklė – kur esame?“, kurį organizavo Žaliosios politikos institutas bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe, ekspertai sutarė, kad suderinti ekonominę veiklą ir ekologinius interesus įmanoma. Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas tikino, kad tam egzistuoja ir konkretūs praktiniai sprendimai. Pavyzdžiui, transporto taršą bent šiek tiek sumažintų dažnesnis gatvių plovimas ir papildomas reikalavimas sunkiajam transportui nusiplauti ratus prieš išvažiuojant iš statybų teritorijos.

R.Lapinskas atkreipė dėmesį ir į dar vieną iššūkį, kuriuo sostinei jau netrukus reikės rūpintis – Vilniaus kogeneracinę atliekų deginimo jėgainę. Jis siūlė įdiegti realiu laiku veikiančią jėgainės taršos stebėjimo sistemą, kad gyventojai bet kuriuo metu galėtų matyti oro taršos rodiklius.

Vilnius savo plotu prilygsta Paryžiui, tačiau gyventojų skaičius čia kur kas mažesnis, tai leidžia sostinei išlikti gana žaliu miestu. Vis dėlto, želdynus mieste R.Lapinskas siūlė saugoti ir sodinti naujus augalus greta senų, bet ne juos visai pašalinant. Jo teigimu, miesto želdynų išsaugojimas ir plėtra tampa ypač svarbiu klausimu sprendžiant oro taršos ir klimato kaitos problema.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min