Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 24d. 16:02

Per metus europietis „sugeneruoja“ 7 tonas anglies dioksido: kaip išpirkti savo kaltę gamtai?

Virtuvė
123rf.com nuotr. / Virtuvė

Didžioji dalis šiuolaikinio žmogaus komforto žingsnių gamtai virsta pražūtinga kova už būvį – nuo teršalais besispjaudančių gamyklų ar automobilių, nesuskaičiuojamų tonų atliekų, besaikio gamtos išteklių naudojimo iki paprastų kasdienių įpročių, apie kuriuos nė nesusimąstome. Pavyzdžiui, keldami klausimą – ką šiandien valgyti? Bene geriausias metas sumažinti gamtai užkraunamą naštą yra dabar. Kaip tai padaryti?

Anglies dioksido pėdsaku įvardijamas būtent dėl individo, šeimos ar bendruomenės veiklos į aplinką išmetamas anglies dioksido kiekis. Aišku, jį apskaičiuoti yra nelengva, mat jis priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau, remdamasis ekonomine informacija, oro taršos ir kitais duomenimis, „Eurostat“ pateikė Europos statistiką.

Analizuojant 28 Europos Sąjungos valstybių narių duomenis, nustatyta, kad daugiausiai anglies dioksido europiečiai „pagamina“ naudodami elektrą, dujas, garus ir oro kondicionavimą. 2016 m. vienam europiečiui per metus teko 7,1 tonos anglies dioksido pėdsako našta – tiek vidutiniškai per metus statistinis europietis, gamindamas maistą, dirbdamas, žiūrėdamas televizorių, apsipirkinėdamas parduotuvėje ar užsiimdamas kita veikla, paskleidžia anglies dioksido taršos. Vis dėlto sumažinti savo anglies dioksido pėdsako „svorį“ nėra taip sunku – tereikia pakeisti vos kelis įpročius, kurie dažnai yra naudingi ir pačiam žmogui. Lietuvoje vienam gyventojui teko 7 tonų anglies dioksido pėdsako našta.

2016 m. vienam europiečiui per metus teko 7,1 tonos anglies dioksido pėdsako našta.

Pradėkite nuo virtuvės

Galbūt daugeliui ir pasirodys keista, tačiau dažno iš mūsų anglies dioksido pėdsakas prasideda namų virtuvėje. Pirmiausia, aplinkos būklei daro įtaką mūsų raciono pasirinkimas ir jo pagaminimo būdo pasirinkimas. Ypač šis klausimas aktualus šiltuoju metų laiku, kai daugelis užsiaugina savų daržovių, o ir jų pasiūla turguje bei krautuvėje yra žymiai gausesnė. Vasaros metu karštą, naudojant kur kas daugiau elektros, gaminamą maistą dažniau galime keisti daržovių salotomis, trintais daržovių ir vaisių kokteiliais, taip dalele sumažinamas anglies dioksido pėdsakas, o ir maitinamasi sveikai.

Kitas akcentas, kaip galime mažinti aplinkai tenkančią anglies dioksido naštą, - produktų pasirinkimas pagal tam tikrus kriterijus. Įsigydami ekologiškas daržoves, vaisius, organišką maistą, darome paslaugą ne tik sau, bet ir gamtai. „Sciencedaily“ aprašė tyrimą, kurio metu analizuoti 34 000 žmonių mitybos įpročiai ir siekta įvertinti žmogaus raciono pasirinkimo poveikį aplinkai.

Mokslininkai analizavo informaciją apie suvartojamą maistą, ekologiško maisto vartojimą ir maisto gaminimo būdą. Atkreiptas dėmesys į tai, kiek suvartojama augalinės ir kiek gyvulinės kilmės maisto. Tyrėjai taip pat atliko ūkio gyvavimo ciklo poveikio aplinkai vertinimus pagal tris aplinkosaugos rodiklius: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kaupiamąjį energijos poreikį ir žemės užimtumą. Tai buvo pirmasis toks tyrimas ir jo metu įrodyta, kad mitybos modelio pasirinkimas turi nemenką įtaką gamtai. Didžiausią aplinkosauginę vertę turėjo ir teigiamą įtaką šiltnamio efekto dujų mažinimui padarė mityba, kurios pagrindas – daržovės ir vaisiai.

Didžiausią aplinkosauginę vertę turėjo ir teigiamą įtaką šiltnamio efekto dujų mažinimui padarė mityba, kurios pagrindas – daržovės ir vaisiai.

Dėmesį į šią temą atkreipęs „The Guardian“ rašo, kad gaminant vieną tradicinį mėsos ir daržovių patiekalą vidutiniškai „sugeneruojama“ 5,9 kg anglies dioksido, tai prilygsta 71 plastiko butelio, 65 dienų LED lemputės deginimo, 258 valandų virdulio virimo ar apie 50 km važiavimo automobiliu taršai. Didžiausi „nusikaltėliai“ gamtai dėl metano išmetimo ir didelio žemės ploto poreikio, pasak „The Guardian“, yra avienos ir jautienos patiekalai.

Paprastos ir veiksmingos priemonės

Aišku, atsisakyti tokių patiekalų visiškai nebūtina, tačiau patartina pakeisti savo racioną bent truputį. Užuot valgę jautieną ar ėrieną rinkitės kiaulieną, kalakutieną ar mažiausią neigiamą poveikį iš visų mėsos rūšių aplinkai darančią vištieną. Vietoje mėsos dažniau naudokite kitus daug baltymų turinčius produktus, tokius kaip ankštinės daržovės, riešutai. Į valgiaraštį įtraukite daugiau grūdų produktų, kuriems užauginti ir pagaminti sunaudojama mažiau išteklių.

123rf.com nuotr./Virtuvė
123rf.com nuotr./Virtuvė

Nepiktnaudžiaukite ir sūriu, nes jis tarp daugiausiai anglies dioksido generuojančių produktų užima trečią vietą, mat aplinką teršia net labiau nei kiauliena. Kiaušiniai vertinant šiuo požiūriu taip pat ne pats geriausias pasirinkimas, jie įeina į labiausiai kenkiančių aplinkai produktų dešimtuką. Kaip ir ūkiuose užaugintos lašišos. Dar vienas praktiškas patarimas - rinkitės draugiškesnius aplinkai vietinius, sezoninius produktus, o ne atgabentus iš svetur ar užaugintus šiltnamyje. Jei užsiauginsite daržovių, vaisių lovelyje ant palangės, balkone, ant stogo ar kieme patys, gamta taip pat padėkos.

Vertėtų pagalvoti ir apie maisto ruošimo metodus bei trukmę, nes nuo jų taip pat priklauso anglies dioksido išmetimas. Pavyzdžiui, kepant bulves keptuvėje ar orkaitėje, jie žymiai didesni, nei gruzdinant jas aliejuje, nes pirmuoju atveju tai žymiai ilgiau užtrunka. Ši taisyklė tinka ir kitiems produktams bei patiekalams.

Jeigu jums tai išties rūpi, galite pasitikrinti, kokį anglies dioksido pėdsaką palieka jūsų mėgstami patiekalai ir atitinkamai koreguoti mitybos įpročius. Skaičiuoklę ir daugiau naudingos informacijos apie tai (anglų kalba) galima rasti čia: Aplinkos ministerijos tinklapyje: http://www.am.lt/VI/index.php#a/18989 ir kituose šaltiniuose - http://www.foodcarbon.co.uk, http://www.eatlowcarbon.org/food-scores/#, http://www.foodemissions.com/foodemissions/Calculator.aspx

Maži, bet dideli kasdienos žingsniai

Vieni didžiausių gamtos priešų – besaikis elektros naudojimas. Namuose vos kelias sekundes užtruktų „sunaikinti“ pasyvųjį vampyrizmą – prietaisus, kurie nenaudojami išjungti iš elektros lizdo. Išsivirę kavos išjunkite aparatą iš maitinimo lizdo, tą patį padarykite užsivirinę vandens elektriniame virdulyje, ar panaudoję bet kurią kitą maisto gaminimui skirtą buitinę įrangą. Tai galbūt erzins pirmuosius kartus, tačiau po keliolikos to jau nė nepastebėsite, tačiau būsite žingsneliu žalesnis.

Kas be ko, sumanę nusigauti iki už kelių šimtų metrų esančios parduotuvės maisto produktų, nesėskite į automobilį – eidami pėsčiomis greičiau priartinsite savo žingsnių skaičių iki dienos normos 10 000, o galbūt išsitrauksite jau uždulkėjusį dviratį (pirkinius galima susidėti į prie jo pritvirtintą krepšelį) ir vieną rytą sugalvosite juo vykti ne tik į apsipirkti, bet ir į darbą?

Galiausiai, sumažinti anglies pėdsaką padeda ir vairavimo stilius bei tinkamas laiko planavimas. Bereikalingas greičio pedalo spustelėjimas, staigūs pagreitėjimai ir stabdymai gali padidinti automobilio eksploatavimo kaštus bei anglies dioksido išmetimą net trečdaliu. Tad jei vis dėl to nusprendėte „pataupyti“ kojas, planuokite laiką, kad išvengtumėte spūsčių – galbūt atsikelkite keliomis minutėmis anksčiau, pasirinkite kitą maršrutą, į parduotuvę nevažiuokite transporto piko valandomis. Kiekviena išvengta spūsties minutė – dovana gamtai. Be to, dar ir sutaupytumėte.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min