Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 25d. 12:43

Protestuojantys aktyvistai: klimato kaita ir masiškai nykstančios rūšys yra tiesiogiai susiję

Piketas prieš klimato kaitą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Piketas prieš klimato kaitą

Kovo mėnesį pradėję protestuoti Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, „Fridays for Future“ judėjimo aktyvistai tęsia protestus. Gegužės 24-ąją visame pasaulyje protestuota prieš klimato kaitą, prie šios bangos prisijungė ir Vilniaus aktyvistai. Jie priminė gegužės pradžioje IPBES paskelbtos (Tarpvyriausybinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų) ataskaitos apie bioįvairovę faktus: pasaulio rūšys nyksta itin sparčiai, artimiausiu metu dar milijonas jų gali amžiams išnykti nuo planetos paviršiaus. Tokie procesai vyksta dėl žmogaus veiklos, o klimato kaita – viena iš jos padarinių.

Protestuotoja: mūsų namai dega, o mes toliau nekreipiame dėmesio

Protestuojantieji teigė, jog elgiamės taip, tarsi stovėtume degančio savo ar kaimyno namo ir nekreiptume į tai dėmesio.

„Mes pikti. Nes klimatas šyla jau ilgai, o į tai nekreipiama dėmesio. Mūsų žemės ištekliai pardavinėjami kaip pigi žaliava. Įsivaizduokite, kad jūsų namuose kyla gaisras. Ugnis plinta, bet jūs dar galite ją užgesinti. Išbėgate į gatvę ir šaukiate: „Gaisras!“. O praeiviai ramina: „Ko čia taip rėkiate? Gal jūsų gaisras ir svarbus, bet pagalvokite apie ekonomiką!“. Pažiūrėtumėte į juos kaip į išprotėjusius, bet juk taip ir elgiamės. Žemė yra mūsų namai. Ir šiandien ji dega“, – proteste kalbėjo Julija Bakševičiūtė.

Šunys yra gyvūnai. O pasaulyje šiuo metu nyksta daugybė gyvūnų rūšių. To nematome, tačiau pakvietėme keturkojus, kad jie tarsi atstovautų nykstančių gyvūnų balsą.

Ji priminė, kad, mokslininkų teigimu, teliko 11 metų klimato krizei išspręsti.

Gegužės pradžioje IPBES paskelbus trejus metus 500 mokslininkų vykdytos ataskaitos apie bioįvairovę pagrindinius faktus, kai kurie masiniai žiniasklaidos portalai antraštėse pasitelkė necenzūrinę leksiką, o Didžiosios Britanijos naujienų portalas guardian.co.uk, pranešė, kad nuo šiol naudos drastiškesnius žodžius rašydamas apie klimato kaitą – kad geriau suprastume, kokia didžiulė grėsmė ji yra.

Maždaug 13 proc. likusių rūšių gresia išnykti. Negana to, šylantis klimatas toliau keičia laukinės gamtos sąlygas ir jei mes galime užsidaryti šildomose ar kondicionuojamose patalpose, tai gyvūnai priversti tiesiog trauktis arba nugaišta dėl specifinei vietovei nebūdingo klimato.

Keturkojai atstovavo nykstančių gyvūnų balsą

Apie tai, kad šiai temai tiek visuomenė, tiek politikai skiria per mažai dėmesio, kalbėjo ir protestuotojai. Viena iš protesto organizatorių, Monika Spiekermann iš Austrijos sakė, kad klimato kaita paveikia visus – nesvarbu, ar esame jaunas, ar senas.

„Turime susitelkti ir sustabdyti temperatūros kilimą. Ko reikalaujame savo protestuose? Šie protestai labiausiai nukreipti į sprendimus priimančius žmones tiek šioje šalyje, tiek visame pasaulyje. Taigi pagrindinis reikalavimas poltikams: imkitės veiksmų nedelsdami, imkitės veiksmų, kurie sumažintų klimato atšilimo krizę“, – kalbėjo M.Spiekermann.

Fridays for Future“ aktyvistai protestuoja kas antrą penktadienį ir žada tai tęsti tol, kol politikai imsis veiksmų. Gegužės 24-ąją tokie protesta vyko visame pasaulyje, į juos įsitraukė per 120 šalių.

Reaguodami į IPBES ataskaitą šįkart protesto organizatoriai ragino ateiti su savo augintiniais.

„Šunys yra gyvūnai. O pasaulyje šiuo metu nyksta daugybė gyvūnų rūšių. To nematome, tačiau pakvietėme keturkojus, kad jie tarsi atstovautų nykstančių gyvūnų balsą šiame proteste. Nes nykstantys gyvūnai, augalai negali susirinkti ir protestuoti“, – kalbėjo M.Spiekermann.

Jei norime saugoti gyvūnus ir augalus geriau, nei tai darėme iki šiol, turime suvokti, kad klimato kaita ir bioįvairovės nykimas yra tiesiogiai susiję.

Lietuvos „Fridays for Future“ organizacinėje komandoje yra apie 20 žmonių, tiek užsieniečių, tiek lietuvių. Pašnekovė iš Austrijos teigė, jog tarptautinė komanda tik patvirtina jos rankose laikomo plakato šūkį: „Klimato kaita nepaiso valstybių sienų – kaip ir aktyvizmas bei draugystė“. Austrei šis šūkis taip patinka, jog ji išmoko jį skanduoti lietuviškai.

„Tiek Lietuva, tiek Austrija yra labai stipriai veikiamos klimato kaitos. Kiek skaičiau, paskutinė studija parodė, kad Lietuva yra viena labiausiai klimato kaitos paveiktų šalių Europoje. Austrijoje mes turime situacijas, kai pritrūksta vandens, dėl karščio žūsta javai ir derlius. Manau, kad abi mūsų šalys turi priimti dar daug sprendimų, kad pavyktų sumažinti šiuos padarinius“, – svarstė M.Spiekermann.

„Ką daryti? Paklausykite mokslininkų“

Austrė pridūrė, kad protesta vyks tol, kol „nebebijosime dėl savo ateities“.

„Neturime konkrečių reikalavimų poltikams – mes ne mokslininkai, ne ekspertai ir nežinome, kokie sprendimai būtų geriausi. Tačiau norime, kad būtų imtasi veiksmų, kad klimato kaita taptų kasdien aptarinėjama tema tiek žiniasklaidoje, tiek švietime, tiek politikoje. O dėl sprendimų – paklausykite mokslininkų ir žinosite, ką reikia daryti“, – kalbėjo M.Spiekermann.

Gegužės pradžioje vykusio IPBES biologinės įvairovės ataskaitos pristatymo metu, Josefas Settele, IPBES ataskaitos tyrimo pirmininkas, sakė, kad gyvūnų ir augalų rūšims šiuo metu yra iškilusi didesnė grėsmė nei bet kada žmonijos istorijoje.

„Per paskutiniuosius dešimtmečius mes stipriai paspartinome rūšių nykimo tempą. Tai lemia tarša, klimato kaita, žemės naudojimas. Šias išvadas padarė daugybė mokslininkų 50-yje šalių“, – sakė J.Settele.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dėl klimato šilimo kylantis vandens lygis Indonezijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dėl klimato šilimo kylantis vandens lygis Indonezijoje

„Visa ši situacija bioįvairovės srityje, turi labai didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei. Per pastaruosius metus iš žemės išgauta daugiausia maisto, natūralių medžiagų. Tai mažina planetos resursus, galime jų tiesiog netekti“, – pridūrė Sandra Diaz, viena iš IPBES ataskaitos tyrimo vadovų.

„Jei norime saugoti gyvūnus ir augalus geriau, nei tai darėme iki šiol, turime suvokti, kad klimato kaita ir bioįvairovės nykimas yra tiesiogiai susiję. Turime priimti politinius sprendimus, kurie leistų stabdyti ir prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat – patenkinti žmonijos vandens, maisto, energijos poreikius tvaresniais būdais“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų Eduardo S.Brondizio.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min