Zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė teigė, jog europiečiai mums pavydi, kad vis dar turime natūralią šių roplių populiaciją, tuo metu kitose Europos šalyse baliniai vėžliai yra praktiškai išnykę. Lietuvoje gyvena apie pusšimtis tokių vėžliukų, per penkerius projekto metus į laisvę paleista beveik tiek pat – 418.
Vėžliams itin kenkia pievų, pelkių sausinimas, ūkinė veikla. Jie gyvena neišdžiūstančiose kūdrose, kur gausu senų nuvirtusių medžių, dumblo, taip pat seklumų, kuriose galima šildytis. Šių gyvūnų populiaciją sudėtinga atstatyti todėl, kad patinėliai lytiškai subręsta tik būdami 15-os metų. Užtat daugintis šie ropliai gali iki 80 metų, išgyventi – net iki 100.
Ir net išlaukus tokį ilgą laikotarpį, kol šie reti ropliai pagaliau susilauks jauniklių, jų išgyvenamumo procentas yra labai mažas – pasak A. Pikūnienės vos vienas iš 100 iš kiaušinių išsiritusių vėžliukų išgyvena. Būtent todėl pirmuosius metus vėžliai auginami „šiltnamio“ sąlygomis, o šiek tiek sustiprėję po metų paleidžiami į laisvę.
Vis tik jie šeriami gyvu maistu (uodo trūklio lervomis ir pan.), kad neišleptų, o mokėtų savarankiškai prasimaitinti laukinėje gamtoje.
