2026-09-28 14:26

Ruduo sode: kaip atsisveikinti su žaliosiomis atliekomis, kad gamta sakytų ačiū

Rudenį tenka atsisveikinti su augalais, kurie džiugino visą šiltąjį sezoną. Nužydėjusios gėlės, nugenėtos krūmų ar medžių šakos, nukritę ir gendantys vaisiai – visa tai vadinama žaliosiomis atliekomis, kurias reikia tvarkyti laikantis reikalavimų, kad neterštų pamiškių ir nedidintų buitinių atliekų kiekio.
google Sekite 15min Google
Rudens darbai
Rudens darbai / 123RF.com nuotr.

Kompostas – gamtos dovana, kurią patys pagaminame

Nukritę lapai, nupjauta žolė, išrautos piktžolės, nuvytusios gėlės ir nukritę vaisiai puikiai tinka kompostui. Kompostavimas – ne tik ekologiškas, bet ir praktiškas sprendimas: per kelis mėnesius virtusios organinėmis medžiagomis atliekos taps derlinga, natūralia trąša, kurią kitą pavasarį galėsite berti tiesiai į gėlynus ar daržo lysves. Taip sodas pats save maitina.

Nors kompostuoti galime beveik viską, svarbu nedėti į kompostą plastiko, popieriaus su spauda, mėsos, žuvies ar riebalų liekanų.

O kai kompostuoti nepavyksta?

Kartais kompostavimas – ne išeitis, ypač jei atliekose gali slypėti augalų ligų sukėlėjai ar invazinių rūšių sėklos. Tokiu atveju geriausia alternatyva – nuvežti atliekas į specialias jų surinkimo aikšteles, kurios įrengtos kiekvienoje Lietuvos apskrityje.

Artimiausią rasti nesunku – tereikia pasižiūrėti į interaktyvius žemėlapius internete (čia arba čia). Tiesa, prieš važiuojant verta paskambinti ir pasitikslinti priėmimo sąlygas.

Kodėl verta pasistengti

Gali pasirodyti, kad lapų maišas ar žolės krūva mišriame konteineryje – nekaltas dalykas. Iš tiesų taip nėra: pūdamos netinkamomis sąlygomis, tokios atliekos skleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir nemalonius kvapus, o patekusios į bendrą konteinerį – teršia kitas, perdirbti tinkamas atliekas. Be to, tokia netvarka pritraukia ir nepageidaujamų „svečių“ – parazitų.

Be to, savivaldybėse, kur mokestis už atliekas priklauso nuo konteinerio ištuštinimo dažnio, tvarkingas rūšiavimas gali sumažinti ir jūsų sąskaitą.

O jeigu vis dėlto reikia deginti?

Kartais – kai nėra kitos išeities – žaliąsias atliekas galima ir sudeginti, tačiau tai leidžiama tik griežtai apibrėžtais atvejais ir laikantis taisyklių. Miestuose ir kurortuose deginimas draudžiamas beveik visada, kaimo vietovėse galioja savivaldybių nustatytos sąlygos, o jei jų nėra – deginti negalima. Leidžiama vienu kartu sudeginti ne daugiau kaip 1 m³ sausų, surinktų augalų, ugnies negalima palikti be priežiūros, o baigus – būtina kruopščiai užgesinti.

Svarbu prisiminti ir saugų atstumą – ne arčiau kaip 50 metrų nuo miško, o kartu su augalais niekada negalima deginti buitinių ar kitokių atliekų.


Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“

Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba.

Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra

Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.