LRT.lt laišką parašė vilnietis Gediminas, pasipiktinęs šiukšlynais paverstais daugiabučių kiemais. Pasak jo, žmonės nežino, kas ir kaip surenka didelių gabaritų atliekas.
„Daugiabučių gyventojai dažnai nežino, kas ir kaip surenka stambiagabarites atliekas, todėl savo kiemą paverčia atviru šiukšlynu – meta senus baldus, nereikalingus rakandus, medžių šakas ir kt. Girdžiu apie atvejus Žvėryne, Žirmūnuose, problema yra ir kitur. Žmonės sako, kad jei būtų daugiau ir patogioje lokacijoje esančių vietų, kur galima būtų legaliai palikti didesnes šiukšles, būtų kur kas geriau“, – rašo Gediminas.
Vieni pažeidžia taisykles, visi susimoka
Pasak V.Juodžio, pagal atliekų tvarkymo taisykles, gyventojai turi galimybę nemokamai didelių gabaritų atliekas atiduoti jų surinkimo aikštelėse.
Kiemuose atliekas gyventojai mėto nelegaliai, taip atsikratyti didelių gabaritų atliekomis iš tiesų jie negali.
„Kiemuose atliekas gyventojai mėto nelegaliai, taip atsikratyti didelių gabaritų atliekomis iš tiesų jie negali. Tačiau kadangi tai vyksta, mieste esantys keturi atliekų vežėjai tris kartus per mėnesį turi tas atliekas išvežti. Todėl toks tvarkymas įskaičiuotas į tarifą, nors įskaičiuotas būti neturėtų.
Be to, sutartys, kurias su atliekų turėtojais yra sudarę vežėjai, nėra vienodos. Kai kuriose sutartyse numatytas šis surinkimas, tačiau daugelyje sutarčių tai nėra numatyta. Todėl vežėjai neretai purtosi atsakomybės, nors jie patys dėl konkurencijos buvo pasiūlę mažas šios paslaugos kainas, kurios dabar yra padidintos iki maksimaliai leistinų“, – kalba pašnekovas.
Savivaldybės atstovas sutinka, kad neretai gyventojai didelių atliekų neišveža patys, nes lengvuoju automobiliu jų ten nenugabensi, o kitoks transportas kainuoja.
„Savivaldybė neturi galimybių užtikrinti ir nemokamą atliekų palikimą aikštelėse, ir jų pervežimą. Beje, esame paskelbę mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo konkursą, o ten numatytas didelių atliekų surinkimas bent keliais būdais. Vienas iš jų – mokama paslauga, kada vežėjas galėtų iš namų paimti atliekas“, – sako V.Juodis.
Pripažįsta, kad aikštelių mažai ir jos nepatogiose vietoje
LRT.lt skaitytojui Gediminui svarstant, kad patogesnėse vietose ir daugiau aikštelių galėtų geriau spręsti problemą, V.Juodis pripažįsta, kad jų skaičius ir buvimo vietos apsunkina situaciją.
„Kur tuo metu, kai jos atsirado, buvo sklypai, koks buvo poreikis, ten jos penkios ir buvo įrengtos. Tų aikštelių, be abejo, trūksta, tačiau 2018–2019 metais numatoma įrengti dar septynias. Tuomet pagal visus normatyvus jų kiekis bus pakankamas.
Dėl trijų iš septynių dar nėra išspręsti sklypo klausimai. Laisvos žemės Vilniuje nelabai yra, tenka klausimus derinti su Nacionaline žemės tarnyba, o, sužinoję apie planuojamą aikštelę, smarkiai priešinasi gyventojai. Savivaldybė norėtų, kad aikštelės būtų kuo arčiau gyventojų, jos būtų racionaliai išdėstytos po visas miesto dalis“, – aiškina pašnekovas.
