Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 3d. 15:14

Siūlo keisti požiūrį: saulės energija leidžia sutaupyti ir neteršia aplinkos

„Aeronamų“ stogas su „Solet“ saulės elementų jėgaine
Bendrovės „Citus Construction“ nuotr. / Stogas su saulės elementų jėgaine

Šiandien ekspertai sako, kad siekdami sutaupyti išlaidų šildymui galime ne tik „rengti“ namus vis storesniais kailiniais, bet ir įdiegti sprendimus, leidžiančius gaminti ir naudoti pigią bei žemės CO2 išmetimais neteršiančią energiją. Pavyzdžiui, įsirengti saulės jėgainę, kuri leis nemažai sutaupyti ir nekenks aplinkai. Tai padaryti gyventojams gali padėti susibūrimas į energetines bendruomenes – tokių jau atsiranda ir Lietuvoje.

Daugiau galimybių tapti saulės jėgainės savininkais

2030-aisiais metais apie 50 proc. energijos turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o 2050-aisiais – iki 80 proc. – tokie yra Lietuvos įsipareigojimai. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, jau esame pasiekę 2020-ųjų metų tikslus dėl to, kokią dalį atsinaujinančių energijos šaltinių turėtume naudoti, ir toliau vykdome savo patvirtintą priemonių planą.

Jo teigimu, Lietuvoje pradedama skatinti „mažoji žalioji energetika“: saulės ar vėjo jėgaines įsirengę gyventojai gaus paramą, jei jų elektrinės galingumas neviršys 30 kW bei nereikės specialių leidimų joms įrengti. Tokią jėgainę galima įsirengti tiek ant daugiabučio stogo, tiek kur nors atokiau. Nuo šių metų spalio jėgainės geografinė vieta ir vieta, kur ta energija sunaudojama, galės skirtis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

„Šiuo metu vis dar veikia sistema, kad vartotojas ten, kur pagamina elektros energiją, ten pat ją turi ir suvartoti. Nuo šių metų spalio Lietuvoje pradedanti veikti sistema leis energiją pasigaminti sodo namelyje, o vartoti – bute. Šie pakeitimai įsigalios nuo spalio 1-os dienos“, – žadėjo energetikos ministras.

Jis pasidžiaugė, jog nuo lapkričio iki šios dienos Lietuvoje kas mėnesį atsirasdavo po 100 naujų elektros energiją gaminančių vartotojų – kitaip tariant, tų, kurie geba pagaminti energiją patys ir parduoti į elektros tinklus. Tokių vartotojų šiuo metu Lietuvoje yra apie 1500.

Suprantu, kad netikėta, kyla klausimų – „Kaip čia taip, neapgaubti daugiabučio „kailiniais“? Bet neapsimoka, ponai, tiesiog neapsimoka.

Saulės jėgainės, sujungtos su šilumos siurbliais, gali paruošti karštą vandenį

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis priminė, jog daugiabučių namų modernizavimo tikslas yra iki 2020-ųjų metų penktadaliu sumažinti šildymui reikiamos energijos sąnaudas (t.y. 1 Gwh (gigavatvalande) mažiau šilumos sąnaudų bei 230 tūkst. tonų mažiau į aplinką išmetamo CO2.)

Jo teigimu, įprasta, kad saulės energija naudojama gaminti elektrai, tačiau ją įmanoma panaudoti ir gaminant šilumą. Tam reikia šilumos siurblių „oras-vanduo“.

15min/Ernesto Naprio nuotr./ Saulės jėgainės elementas
15min/Ernesto Naprio nuotr./ Saulės jėgainės elementas

„Sklando legendos, kad mūsų šalyje tai nebus veiksminga, nes „o kaip žiemą, kai -15°C?“. Todėl skaičiavimams paėmiau Suomijos – dar šiauriau esančios šalies – pavyzdį. Suomijoje 1 kWh elektros pagamina 3 kWh šilumos per metus. Minėti pokyčiai, kai energiją galima vartoti kitoje vietoje, nei ji pagaminama, atveria didelę galimybę elektrą, pasigamintą vasarą, naudoti žiemą per šilumos siurblius“, – apie naujas galimybes kalbėjo V.Mačiulis.

Elektra „negyvena“ elektros lizde ir valstybė turės investuoti dideles lėšas į elektros tinklų pertvarką, jei vis daugiau žmonių norės naudotis nemokama saulės energija.

Jis tikina, jog šiandienos galimybės leidžia karštą vandenį bent jau vasaros metu paruošti naudojantis šilumos siurbliais.

„Kailiniai“ apsimoka tik iki tam tikro storio

V.Mačiulis agitavo kai kuriais atvejais apskritai nešiltinti daugiabučio, verčiau statyti ant jo stogo saulės jėgainę.

„Suprantu, kad netikėta, kyla klausimų – „Kaip čia taip, neapgaubti daugiabučio „kailiniais“? Bet neapsimoka, ponai, tiesiog neapsimoka“, – tikino V.Mačiulis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vitas Mačiulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vitas Mačiulis

Vokietijoje veikiančios, organizacijos „Steinbeis-Innovationszentrum energie+“ atstovas Oliveris Rosebrokas iš dalies patvirtino V.Mačiulio teiginius.

„Storesnė nei 10 cm namo šiluminė izoliacija nebesulaiko šilumos taip efektyviai ir neturi ekonominio pagrindo“, – kalbėjo O.Rosebrokas.

Svečio iš Vokietijos nuomone, valstybė turėtų finansiškai skatinti daugiabučių gyventojus, kurie renovuodamiesi įsidiegia ir saulės elementus.

O kaipgi šilumos tiekėjai ir elektros tinklų operatoriai?

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys teigė, jog Lietuvoje turime didžiulį potraukį storinti sienas.

„Nuolat girdėdavau mantrą: „Geriausia energija yra nesuvartota energija“. Kitaip tariant, ta, kurios nereikėjo net pagaminti. Tačiau tai buvo aktualu prieš 10–20 metų, kai visa energija buvo gaminama iš iškastinio kuro,“ – sakė K.Kupšys.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Namas, paruoštas renovacijai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Namas, paruoštas renovacijai

Jo teigimu, dėl šildymo sąskaitų dydžio įsiutę vartotojai anksčiau grasindavo: „nusipjausiu tuos radiatorius!“, „Išsikraustysiu į trobelę tarp miškų!“ Šiandien energetinę nepriklausomybę kiekvienas gali įgyti burdamasis į energetines bendrijas, gamindamas sau šilumą ir elektros energiją iš saulės jėgainių.

Tačiau Lietuvos energetikos instituto atstovas Ramūnas Gatautis priminė, jog elektra „negyvena“ elektros lizde ir valstybė turės investuoti dideles lėšas į elektros tinklų pertvarką, jei vis daugiau žmonių norės naudotis nemokama saulės energija.

V.Mačiulio teigimu, saulės elementai ant daugiabučių leistų sutaupyti tiek pat, kiek ir storas izoliacinių medžiagų sluoksnis – apie 60 proc. sunaudojamos energijos. Nuo 2005-ųjų iki 2018-ųjų atnaujinant daugiabučius buvo sutaupyta daugiau nei 582 GWh energijos ir neišmesta daugiau nei 137 tonos CO2. Taigi, energijos taupymas ir gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių daugiabučiuose namuose prisideda ir prie klimato kaitos padarinių mažinimo.

Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigė, kad link atsinaujinančios energetikos verta eiti žingsnis po žingsnio.

Energetinės bendrijos, tai žmonių grupės, kurioms bendra nuosavybe priklauso saulės ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių sistemos.

„Šiandien greičiausiai dar nėra ta diena, kai uždegsime žalią šviesą visiems, bet ką galime padaryti, tai 1–3 daugiabučiuose įdiegti tokią sistemą, kitaip tariant, realiai įgyvendinti užsienio ekspertų sumodeliuotus projektus ir pažiūrėti, kiek energijos iš tiesų sutaupoma, kiek tai kainuoja“, – svarstė jis.

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pritarė, kad šiandien nebelieka kliūčių į daugiabučių renovaciją įtraukti ir saulės jėgainių įrengimą.

Be to, Lietuvoje jau sukurtos sąlygos burtis į energetines bendrijas, kurios kartu gali įsigyti saulės jėgainę. Didžiojoje Britanijoje ar Nyderlanduose į jas buriasi gyventojai, siekiantys atsijungti nuo šildymo ir elektros tinklų, taupyti energiją ir mažiau teršti aplinką.

Didžioji Britanija džiaugiasi bendrijų gausa

Kas yra energetinė bendrija ar bendruomenė? Tai paaiškino Lietuvoje viešėjusi Nyderlandų verslo agentūros atstovė Rebecca Van Leeuwen-Jones.

Energetinės bendrijos – tai žmonių grupės, kurioms bendra nuosavybe priklauso saulės ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių sistemos. Tokie projektai valdant būtent saulės jėgaines įgyvendinami 7-iose Europos valstybėse: Vokietijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose.

Energetinių bendrijų projekto partneriai dalinasi praktika ir patirtimi, siekia, kad piliečiai patys įsitrauktų į atsinaujinančios energetikos kūrimą ir CO2 išmetimų mažinimą.

Ėmėme naudoti skalbimo mašiną bei indaplovę tomis dienomis, kai saulėta. Lygiai taip pat naudojame duonkepę, lygintuvą. Kam švaistyti saulės energiją?

Svečias iš Didžiosios Britanijos, Benas Whittle‘as, atstovaujantis organizacijai „The Energy Saving Trust Ltd by Guarantee“ teigė, jog Didžiojoje Britanijoje atsinaujinančios energijos bendruomenės pradėjo steigtis jau nuo 1995-ųjų. Kiek vėliau pradėjo populiarėti ir saulės jėgainės, Didžioji Britanija pradėjo skirti paramą saulės jėgainių kūrimui. Nuo 2010-ųjų tapo įmanoma kurti saulės jėgainių kooperatyvus, jų savininkais būdavo mažiau nei 100 žmonių.

Svečio iš Nyderlandų verslo agentūros, Otto Bernseno teigimu, saulės energijos bendrijų pagaminta elektra šiuo metu Nyderlanduose sudaro 2 % visos rinkos ir šis skaičius toliau auga. Nyderlandų valdžia skatina energetinių bendrijų kūrimąsi. Vidutinėje Nyderlandų energetinėje bendrijoje, valdančioje saulės energijos jėgainę, yra apie 500 namų ūkių.

Svečio iš Lenkijos patirtis – skalbia ir lygina tik saulėtomis dienomis

Lenkijos Energijos taupymo agentūros atstovas Przemyslawas Romaniukas dvejus metus pats gyveno saulės energiją gaminančiame ir į tinklą tiekiančiame name.

Jo šeimą iš viso sudaro 4 asmenys. Namas, kuriame gyvena, yra pasyvus, ant jo stogo įrengta saulės jėgainė ir jos gaminama elektra naudojama įvairiems šeimos poreikiams: maisto gaminimui, šildymui ir vėsinimui, namuose veikiančiai saunai.

Bendrovės „Citus Construction“ nuotr. /Stogas su saulės elementų jėgaine (asociatyvi nuotr.)
Bendrovės „Citus Construction“ nuotr. /Stogas su saulės elementų jėgaine (asociatyvi nuotr.)

„Mūsų šeima iš viso per metus už elektrą ir vandenį moka apie 150 eurų. Aš manau, kad tai yra nedaug,“ – sakė P.Romaniukas.

Daugiausia energijos šiame name pagaminama gegužės ir rugpjūčio mėnesiais ir tai yra daugiau nei buvo preliminariai skaičiuota prieš įrengiant jėgainę.

„Gavę pirmuosius saulės jėgainės duomenis, supratome, kad nemažą dalį pagaminamos energijos išnaudojame patys. Pagalvojome, gal galėtume pakoreguoti savo įpročius? Ėmėme naudoti skalbimo mašiną bei indaplovę tomis dienomis, kai saulėta. Lygiai taip pat naudojame duonkepę, lygintuvą. Kam švaistyti saulės energiją? Šiuo metu svarstome apie galimybę įsigyti elektrinį automobilį“, – sakė P.Romaniukas.

Svečias iš Lenkijos nepriklauso energetinei bendruomenei, tačiau taip atrodytų gyvenimas viename iš, pavyzdžiui, šimto saulės jėgainę valdančios bendruomenės namų.

Lietuvos taisyklės: bendrijos daugumą turi sudaryti gyventojai

Jau parengtas apibrėžimas, kokias teises ir pareigas turėtų tokia bendrija Lietuvoje.

„Tokį statusą gali gauti fiziniai asmenys, mažosios bendrijos, valdžios įstaigos (pavyzdžiui, savivaldybės). Tokių bendrijų tikslas – ne pelno siekimas, o ekonominė-aplinkosauginė veikla. Šios bendrijos galėtų gaminti ir parduoti energiją savo bendrijos nariams“, – sakė Energetikos ministerijos atstovė Lina Sveklaitė.

123RF.com nuotr./Saulės jėgainės ant naujų namų stogų
123RF.com nuotr./Saulės jėgainės ant naujų namų stogų

Surengus diskusiją apie energetines bendrijas, didžiausią susidomėjimą demonstravo daugiabučių gyventojai ir verslo atstovai – savivaldybių nariai buvo gana vangūs. Tiesa, daugiabučių gyventojams norisi ne tik gyventi švaresnėje aplinkoje, taupyti energiją, tačiau ir tiksliai bei konkrečiai žinoti, kokius įsipareigojimus prisiims ir kokias naudas gaus įsigiję saulės jėgainę.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų vystymo departamento direktorius Giedrius Kvedaravičius teigė, jog kol kas energetinės bendruomenės susikūrusios vos keliose Lietuvos vietose, todėl ši sritis yra didelė naujovė.

„Judame link to, kad sukurtume žemėlapius, parodytume, kur Lietuvoje yra palankios vietos tiek saulės energijos vartojimui, tiek gamybai. O šiandien galite pateikti paraišką ir mes atsakysime, kokios yra techninės sąlygos tuos planus įgyvendinti“, – sakė G.Kvedaravičius.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min