Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Stringa Gamtos atkūrimo reglamento priėmimas: priešinasi Vengrija ir Europos dešinieji

Ypatingai aršių diskusijų sulaukusio Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamento priėmimas ir vėl susidūrė su kliūtimis, kuomet paskutinę minutę Vengrija nusprendė atšaukti savo pritarimą šiam teisės aktui. Todėl iš anksto suplanuotas galutinis balsavimas dėl reglamento per kovo 25 dieną vykusį valstybių narių aplinkos ministrų susitikimą buvo atidėtas, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Pieva
Pieva / 123RF.com nuotr.

Vasario 27 dieną Gamtos atkūrimo reglamentą patvirtinus Europos Parlamentui, jam pritarti taip pat turėjo ES Taryba, tačiau tiek Vengrijos sprendimas atšaukti savo pritarimą, tiek Europos dešiniųjų partijų prieš reglamentą ir apskritai prieš visą Žaliąjį kursą nukreipta birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų kampanija, tiek plataus masto ūkininkų protestai visoje Europoje gerokai apsunkino šio teisės akto priėmimą. Taigi, jo epopėja europinių institucijų koridoriais toli gražu nėra pasibaigusi, o likimas vis dar lieka neaiškus.

Gamtos atkūrimo reglamentas valstybes nares įpareigotų atkurti nualintas ekosistemas, tuo pat metu siekiant ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei apsirūpinimo maistu saugumo. Iki 2030 metų valstybės narės turėtų atkurti mažiausiai 30 proc., iki 2040 metų – 60 proc., o iki 2050 metų – 90 proc. prastos būklės buveinių. Turint galvoje tai, kad daugiau nei 80 proc. ES gamtos buveinių ir 70 proc. dirvožemio yra prastos būklės, reglamento priėmimas yra kritiškai svarbus biologinės įvairovės apsaugai, maisto saugai ir kovai su klimato kaita.

Priėmimas kabo ant plauko

Balsavimo procedūra ES Taryboje numato, jog tam, kad teisės aktas būtų priimtas, reikia bent 55 proc. ES valstybių narių, kurios sudaro ne mažiau nei 65 proc. bloko gyventojų, balsų. Dėl Vengrijos sprendimo atšaukti savo pritarimą Gamtos atkūrimo reglamento pasiūlymui ši sąlyga lieka neįvykdyta, taigi, reglamento priėmimas šiuo metu kabo ant plauko.

Gamtos atkūrimo reglamentui taip pat nepritaria Nyderlandai, Italija, Švedija ir Lenkija, o Austrija, Suomija ir Belgija susilaiko. Nevyriausybinės organizacijos tuo tarpu ragina ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančią Belgiją rasti sprendimą kaip išeiti iš aklavietės ir užtikrinti, kad dokumentas būtų kuo greičiau priimtas, o taip pat skatina Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen įsikišti pademonstruojant paramą reglamentui.

„BirdLife Europe“, WWF EU ir kitų aplinkosauginių organizacijų pasirašytame pareiškime teigiama, jog Vengrijos sprendimas sabotuoti reglamentą prieštarauja mokslui ir kertasi su Europos Parlamento parama šiam teisės aktui. Už Gamtos atkūrimo reglamentą tvirtai pasisako ir pilietinė visuomenė – paramą jam yra išreiškę keli tūkstančiai mokslininkų, keli šimtai nevyriausybinių organizacijų, daugybė klimato aktyvistų, atsakingas verslas ir daugiau nei milijonas europiečių.

Partinėmis intrigomis apipinta kampanija

Vengrijos ir kitų valstybių narių, ES mastu veikiančių politinių jėgų ir kai kurių visuomenės grupių, tokių kaip ūkininkai, nepritarimas Gamtos atkūrimo reglamentui nėra naujiena – opozicija šį teisės aktą lydėjo nuo pat pradžių. Ypatingai aršiai prieš reglamentą pasisakė centro dešiniųjų Europos liaudies partija, kurią gan paradoksaliai galima tituluoti viena iš Žaliojo kurso architekčių.

Radikalų pozicijos pasikeitimą Žaliojo kurso atžvilgiu – įskaitant ir opoziciją Gamtos atkūrimo reglamentui – Europos liaudies partijoje galima sieti su šių metų birželį vyksiančiais Europos Parlamento rinkimais, kuriuose Europos ūkininkus, ypatingai nepatenkintus Žaliojo kurso iniciatyvomis, ji laiko itin svarbia elektorato dalimi. Todėl ji atvirai, agresyviai ir visomis įmanomomis priemonėmis iki šiol siekia sužlugdyti reglamentą, kurio svarstymus nuo pat pradžių lydėjo klaidinančiais argumentais, tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir partinėmis intrigomis apipinta politinė kampanija.

Prieš pernai birželį įvykusį balsavimą dėl Gamtos atkūrimo reglamento Europos Parlamento aplinkos komitete Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Weberis netgi buvo apkaltintas šantažuojant savo partijos narius ir taikant jiems politinį kerštą – įskaitant net pašalinimą iš partijos – jei šie savo balsais palaikys reglamentą. Spaudos konferencijos metu Aplinkos komiteto pirmininkas iš liberalios „Renew“ partijos Pascalis Canfinas pareiškė iš pačių Europos liaudies partijos narių sužinojęs, jog jiems buvo grasinta, jei balsuos už reglamento pasiūlymą.

Ekonominiai nuostoliai ir grėsmė Žaliajam kursui

Turint galvoje itin aršią, politizuotą ir iš esmės populistiniais argumentais grįstą opoziciją Gamtos atkūrimo reglamentui, jo tolesnis likimas lieka neaiškus. Jei reglamentas nebus priimtas, ES toliau susidurs ne tik su katastrofišku aplinkos būklės blogėjimu, bet ir su ekonominiais nuostoliais – pavyzdžiui, nualintas dirvožemis, kurio dalis ES sudaro net apie 70 proc., negali užtikrinti pakankamai derliaus, o tai kelia apsirūpinimo maistu problemas.

Europos Komisijos skaičiavimais, vien finansinė daugelio ES durpynų, pelkių, miškų, pievų, upių ir kitų buveinių atkūrimo nauda siektų apie 1,8 trln. eurų (lyginant su 154 mlrd. eurų išlaidų), o investicijos į gamtos atkūrimą duoda nuo 8 iki 38 eurų grąžą už kiekvieną išleistą eurą, būtent dėl naudos, kurią teikia ekosistemų paslaugos, nukreiptos į apsirūpinimą maistu, žmonių sveikatą bei klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

Tikėtina, jog artėjant Europos Parlamento rinkimams, tęsis ir aršūs ginčai dėl Gamtos atkūrimo reglamento. Vis dėlto, jei reglamentas nebus priimtas, dėl to ES ne tik toliau susidurs su rimtomis aplinkosauginėmis problemomis, bet ir su grėsmėmis paties Žaliojo kurso tęstinumui, įskaitant pastangas siekti plataus užmojo klimato tikslų, pasirengimą spręsti artėjančius klimato kataklizmus ir kt. Galiausiai, reglamento atmetimas sukeltų rimtą reputacinę žalą ES, kaip žaliųjų iniciatyvų lyderei, nustatančiai globalius aplinkosaugos standartus tarptautinėje arenoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius