Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 8d. 11:04

Turėsime įprasti automobilius palikti dažniau: ką siūlo trys didieji Lietuvos miestai?

Gimtadienį švenčiančio Vilniaus vaizdai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Judriausios Vilniaus gatvės iš paukščio skrydžio

Vasario pabaigoje Aplinkos ministerijoje vykusioje konferencijoje oro taršos, klimato kaitos bei sveikatos specialistai priminė Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai ir savo piliečiams – iki 2020-ųjų turime dar mažiausiai trečdaliu sumažinti azoto oksidų išmetimus į orą, o šio teršalo pagrindinis šaltinis yra automobiliai. Todėl didieji miestai jau rengia planus, kaip sumažinti automobilių naudojimą ir paskatinti žmones lipti į autobusą ar ant dviračio. 15min apžvelgia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos darnaus judumo planų pasiūlymus.

Vilniui – „svajonių“ ir atsargus scenarijai

Viena iš Vilniaus darnaus judumo plano rengėjų Kristina Gaučė pabrėžė, jog piktindamiesi, kad vis daugiau miesto gatvių ploto atiduodama viešajam transportui, pamirštame vieną faktą – automobilį Vilniuje turi 414 gyventojų iš tūkstančio.

Kaune lengvųjų automobilių daugėja maždaug keturis kartus sparčiau, nei jų daugėja vidutiniame Europos mieste. Taip pat Kaunas, nepaisant įvairių eismo saugumo priemonių, išlieka avaringiausias Lietuvos miestas.

Vadinasi, turime paisyti ir daugiau nei pusės automobiliu nesinaudojančių miestiečių interesų.

Skaičiavimai rodo, jog gatvių pralaidumas taip pat labai didėja atskyrus vieną juostą viešajam transportui.

„Jei suplanuojame gatves teikdami pranašumą viešajam transportui, pralaidumas yra apie 40 tūkst. žmonių per valandą“, – sakė Kristina Gaučė. Jei ta pačia gatve judėtų tik lengvieji automobiliai, jos pralaidumas būtų kiek daugiau nei 12 tūkst. žmonių per valandą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viešasis transportas kelis kartus padidina gatvių pralaidumą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viešasis transportas kelis kartus padidina gatvių pralaidumą

Kalbėdama konferencijoje K. Gaučė sakė, jog Vilniui ruošiami netgi du darnaus judumo scenarijai: vienas remiasi geriausiais užsienio pavyzdžiais ir siekia stipriai sumažinti automobilių naudojimą mieste. Kitas – atsargesnis, supaprastintas bei mažiau ambicingas pirmojo scenarijaus variantas.

Įvažiuoti į senamiestį automobiliu taps prabanga

Darnaus judumo plane miestas suskirstytas į Senamiestį, centrą (į jį papuola Konstitucijos prospektas, dalis Šeškinės, Šnipiškės, Žvėrynas) ir periferinius rajonus. Miesto gatvės skirstomos į kategorijas nuo A iki D.

A kategorijos gatvėse neturi skraidžioti nei paukščiai, nei plaukioti žuvys, jose turi greitai važiuoti motorizuotas transportas.

A gatvės skirtos greitam lengvųjų automobilių eismui, jose negali būti viešojo transporto. D gatvės – nedidelės gatvelės šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, parduotuvių, darželių ir mokyklų. Jomis važiuoja viešasis transportas, automobilių greitis turėtų būti stipriai apribotas.

„A kategorijos gatvėse neturi skraidžioti nei paukščiai, nei plaukioti žuvys, jose turi greitai važiuoti motorizuotas transportas, – taip eismą tik automobiliams skirtose gatvėse apibūdino K. Gaučė. – Tuo metu D kategorijos gatvėmis visi juda lėtai. Turiu duomenų, jog Vilniuje D kategorijos gatvėse kas mėnesį žūsta po 3–4 žmones. Juk tai gatvės, kuriomis žmonės eina namo iš parduotuvės!“

Pagal K. Gaučės pristatytą planą Vilniaus senamiestis turėtų priklausyti žmonėms, o ne automobiliams. Žinoma, viskas bus daroma palaipsniui: senamiestyje dar labiau mažės automobilių stovėjimo vietų, bus apmokestintas pačių taršiausių automobilių įvažiavimas į šią zoną. Vilniuje iš daugiau nei 300 tūkst. automobilių maždaug trečdalis yra itin taršūs. Jiems įvažiavimas į senamiestį turėtų tapti didele prabanga.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Automobilių parkavimas senamiestyje taps dar sudėtingesnis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Automobilių parkavimas senamiestyje taps dar sudėtingesnis

Gatvėse prioritetą ketinama skirti viešajam transportui – tikrai ne lengviesiems automobiliams. Taip pat svarstoma integruoti „Lietuvos geležinkelius“ į miesto transporto sistemą, kad dalį kelio būtų patogu įveikti traukiniu.

Urbanistė taip pat pastebėjo, jog Vilniaus dviračių takų tinklas yra stipriai „sutrūkinėjęs“, reikia nutiesti dviračių takus, kurie sujungtų atkarpas.

Tyrimas: beveik pusė vaikų galėtų patys ateiti į mokyklą, tačiau tai nesaugu

Ruošdami Vilniaus darnaus judumo planą specialistai atliko įdomų tyrimą: vienos vidurinės mokyklos tėvai buvo apklausti, kodėl veža vaikus į mokyklą.

„40 proc. vaikų galėtų ateiti į mokyklą. Juos veža todėl, kad vaikai turėtų eiti pro apleistas arkas tarp namų, pro krūmynus, be pavadžio vedžiojamus šunis. Kiekviena mokykla turi apie tai galvoti. Manome, jog mokykla turėtų susidaryti kelionės į mokyklą planą ir tvarkyti tokias vietas“, – sakė K. Gaučė.

Viliamasi, jog iki 2030-ųjų 30 proc. vilniečių naudosis viešuoju transportu. K.

Klaipėdos plano rengėjai nebuvo itin ambicingi ir iki 2030-ųjų užsibrėžė keliones automobiliais sumažinti tik kiek daugiau nei 10 proc. Taip pat siekiama 5 proc. padidinti viešojo transporto naudojimą.

Gaučė žvelgia realistiškai – jei miesto valdžios atstovai iki birželio pabaigos pritars bent kelioms iš urbanistų siūlomų priemonių, kelis žmones būtų galima išgelbėti nuo priešlaikinės mirties dėl oro taršos. Šiandien skaičiuojama, jog dėl šios priežasties kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 3000 lietuvių.

Kaunas kol kas dar neturi darnaus judumo plano gairių, sako vienas iš šio plano rengėjų Egidijus Skrodenis.

Tačiau šio plano rengėjai jau apsibrėžė dėl oro taršos kylančias problemas: teršalai sukelia ligas, trumpinančias kauniečių gyvenimą vidutiniškai 6 mėnesiais, automobilių išskiriamas švinas gali nulemti žmogaus intelekto sutrikimą, nemažėja eismo įvykių, žmonės gyvena nuolatinio padidinto triukšmo zonoje. Kaune lengvųjų automobilių daugėja maždaug keturis kartus sparčiau, nei jų daugėja vidutiniame Europos mieste. Taip pat Kaunas, nepaisant įvairių eismo saugumo priemonių, išlieka avaringiausias Lietuvos miestas.

Šiuo metu Kaune toliau renkami duomenys apie gyventojų judėjimą, logistiką, parkavimą, apklausiami viešojo transporto keleiviai.

„Kaune rytinio piko metu daugiau nei 85 proc. srauto sudaro lengvieji automobiliai ir jie perveža apie 57 proc. visų keliaujančių tuo metu“, – pateikia jau gautus duomenis E. Skrodenis. Kai kuriose miesto vietose (aplink Savanorių prospektą) parkavimo vietų trūkumas siekia 850 %.

Klaipėdoje – panašūs planai dėl senamiesčio

Kauno viešasis transportas per dieną perveža 217 tūkstančių gyventojų. Lyginant su panašiaus dydžio miestais Varna, Vinica, Kaunas yra vidutiniokas. Vinicoje pervežama beveik 400 tūkst. viešojo transporto keleivių, tačiau Varnoje – tik apie 140 tūkst.

15-ai kilometrų gatvių Kaune tenka vienas kilometras dviračių tako. Kol kas dviračiais keliauja 1 proc. kauniečių, tad darnaus judumo plano rengėjai tikisi, kad šį skaičių galima padidinti įrengus žalias dviračių juostas gatvėse, daugiau dviračių laikiklių.

Bike Kaunas schema/Dabartinis Kauno dviračių takų žemėlapis
Bike Kaunas schema/Dabartinis Kauno dviračių takų žemėlapis

Viena intensyviausiai pėsčiųjų naudojamų vietų yra Laisvės Alėja. ( ja pereina apie 5000 žmonių laikotarpyje nuo 9 iki 10 val. ryto).

40 proc. vaikų galėtų ateiti į mokyklą. Juos veža todėl, kad vaikai turėtų eiti pro apleistas arkas tarp namų, pro krūmynus, be pavadžio vedžiojamus šunis.

Kol kas Kauno darnaus judumo plano rengėjai teturi tiek duomenų ir dalinasi planais didinti naudojimąsi viešuoju transportu. Jie bendrauja su kauniečiais, įvairių visuomeninių organizacijų atstovais, specialių poreikių turinčiais žmonėmis. Kauno darnaus judumo planas geriausiu atveju svarstymui bus pateiktas liepos pabaigoje.

Klaipėdos darnaus judumo planą pristačiusi Ieva Markucevičiūtė teigė, jog šiame mieste egzistuoja viena pagrindinė gatvė, tarsi miesto ašis, o dauguma gyventojų turi būstus toliau nuo miesto centro (ir toliau aktyviai keliasi į jį gyventi), todėl renkasi automobilius vykti į darbą ar kitais reikalais.

Klaipėdos plano rengėjai taip pat svarsto Klaipėdos senamiestį bei Smiltynę paversti tik pėstiesiems skirta zona, taip pat rajonuose kurti paslaugų centrus, sutvarkyti jų aplinką.

Sulaukė kritikos dėl pataikavimo automobilių vairuotojams

Vis tik Klaipėdos atstovė teigė, jog šiame mieste daugiau nei trečdalis (36 proc.) gyventojų keliauja automobiliais todėl „nerealu įsivaizduoti, kad visi jie persės ant dviračių“. Klaipėdos plano rengėjai nebuvo itin ambicingi ir iki 2030-ųjų užsibrėžė keliones automobiliais sumažinti tik kiek daugiau nei 10 proc. Taip pat siekiama 5 proc. padidinti viešojo transporto naudojimą – toks tikslas daug nuosaikesnis, nei, pavyzdžiui, Vilniaus, kur beveik pusė gyventojų šiuo metu renkasi automobilį. Vilniaus ekspertai tikisi, kad iki 2030-ųjų net trečdalis vilniečių naudosis viešuoju transportu.

Klaipėdos darnaus judumo planas/Klaipėdos transporto priemonių naudojimo statistika ir planuojamas pokytis iki 2030-ų metų
Klaipėdos darnaus judumo planas/Klaipėdos transporto priemonių naudojimo statistika ir planuojamas pokytis iki 2030-ų metų

Klaipėdos plano rengėjai rengiasi sukurti greitojo viešojo transporto maršrutą Taikos ir Tiltų gatvėmis, autobusams ir troleibusams būtų išskirta atskira A juosta.

Klaipėdos centrinėse gatvėse ketinama reorganizuoti transporto sistemą, sukuriant daugiau erdvės dviračiams, prie daugiabučių, įvairių traukos objektų ketinama įrengti dviračių stovus.
Vis dėlto I. Markucevičiūtė užsiminė ir apie sąlygų automobilių eismui gerinimą.

Tai užkliuvo aplinkosaugos ekspertui Liutaurui Stoškui – jis pastebėjo, kad miestų darnaus judumo planai neturėtų gerinti eismo automobiliais situacijos, o priešingai – kuo daugiau prioritetų sukurti viešajam transportui, dviračiams.

Klaipėdos plano rengėjai pastebėjo, jog didelis kiekis žmonių iš mažesnių miesto rajonų keliauja kur nors į centrą, greičiausiai įvairių paslaugų: apsipirkti, į kirpyklas, poliklinikas. Todėl planuojama atnaujinti aplinką ir takus aplink daugiabučius gyvenamuosius namus rajonuose, kad poreikis kažkur toliau važiuoti išnyktų, visas paslaugas būtų galima gauti vienoje vietoje.

Inicijuotas turinys
Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Interviu Vardai

P.Gražulio vaiką pagimdžiusi Birutė: „Tikslas pasiektas – jis daugiau nežemins mano dukters“

Sportas

Istorinis 19-mečio įvartis atvedė Prancūziją į aštuntfinalį

24sek

Ant NBA slenksčio – tryliktas lietuvis: naktis, kuri gali pakeisti 20-mečio likimą

24sek

Vilniaus „Lietuvos rytas“ oficialiai paskelbė naują klubo pavadinimą

Gyvenimas

Kodėl alkoholis moterims kenkia labiau nei vyrams?

Pasaulis kišenėje

Maršrutas savaitgaliui: dviračiu Kauno tvirtovės fortų žiedu

Aktualu

Du P.Gražulio veidai: vienas ragino daryti abortą, kitas iki užkimimo gynė embrioną

Verslas

Siūloma įteisinti „naminukę“ – Seime įveiktas pirmas barjeras

Aktualu

Lietus jau pasiekė Lietuvą, naktį šalį skalbs liūtis, galima perkūnija ir škvalas

Maistas

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Kalabrijos skanėstai: „pesce spada“, baklažanai, Tropėjos svogūnai

Nidoje ant Parnidžio kopos atidengtas paminklas filosofui Jeanui-Pauliui Sartre'ui

N-18 Vardai

„X Faktoriaus“ dalyvė M.Pivoriūnaitė nusivylė teismu: „Nepilnamečiai gali tave daužyti, kiek nori“

Verslas

Stumiasi kelią draudimas prekybos centrams veikti sekmadienį ir per šventes

15min recenzija Kultūra

„Laimės respublikoje“ ir pragaro labirinte

24sek

Kinijoje karjerą tęsiantis D.Motiejūnas prasitarė, kiek procentų išaugo jo atlyginimas

Verslas

Stūmė naujas lengvatas ūkininkams – Seimas atmetė nesvarstęs

Vardai

TV žvaigždė ir „Mis Didžioji Britanija“ Sophie Gradon rasta negyva savo namuose

Gyvenimas

Trijų ukmergiškių projektas: būtina kalbėti ir apie smurtą, ir apie abortą

Verslas

Kiek kainuoja statytis namą, jei darome klaidas?

Aktualu

Viešvilės gyventojai gaisrus užsigesina patys – savanorių ugniagesių čia net 16

Naujienos

Interviu Vardai

P.Gražulio vaiką pagimdžiusi Birutė: „Tikslas pasiektas – jis daugiau nežemins mano dukters“

Nesenstančios knygos: perleistų kūrinių TOP 10

Gazas

Kauno valdžia stebina kaunietį: autobusų stotelę iš pavojingos vietos iškėlė „į niekur“

24sek

Vilniaus „Lietuvos rytas“ oficialiai paskelbė naują klubo pavadinimą

Sportas

Istorinis 19-mečio įvartis atvedė Prancūziją į aštuntfinalį

Gyvenimas

Kodėl alkoholis moterims kenkia labiau nei vyrams?

24sek

Ant NBA slenksčio – tryliktas lietuvis: naktis, kuri gali pakeisti 20-mečio likimą

Pasaulis kišenėje

Maršrutas savaitgaliui: dviračiu Kauno tvirtovės fortų žiedu

Aktualu

Du P.Gražulio veidai: vienas ragino daryti abortą, kitas iki užkimimo gynė embrioną

Verslas

Siūloma įteisinti „naminukę“ – Seime įveiktas pirmas barjeras

Nidoje ant Parnidžio kopos atidengtas paminklas filosofui Jeanui-Pauliui Sartre'ui

15min recenzija Kultūra

„Laimės respublikoje“ ir pragaro labirinte

N-18 Vardai

„X Faktoriaus“ dalyvė M.Pivoriūnaitė nusivylė teismu: „Nepilnamečiai gali tave daužyti, kiek nori“

Aktualu

Lietus jau pasiekė Lietuvą, naktį šalį skalbs liūtis, galima perkūnija ir škvalas

Maistas

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Kalabrijos skanėstai: „pesce spada“, baklažanai, Tropėjos svogūnai

Verslas

Stumiasi kelią draudimas prekybos centrams veikti sekmadienį ir per šventes

Vardai

TV žvaigždė ir „Mis Didžioji Britanija“ Sophie Gradon rasta negyva savo namuose

24sek

Kinijoje karjerą tęsiantis D.Motiejūnas prasitarė, kiek procentų išaugo jo atlyginimas

Gyvenimas

Trijų ukmergiškių projektas: būtina kalbėti ir apie smurtą, ir apie abortą

Verslas

Kiek kainuoja statytis namą, jei darome klaidas?

Parašykite atsiliepimą apie 15min