Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 22d. 10:16

Žemės dienos proga: kada išnaudosime visas saulės dovanas?

Saulės kolektoriai Žalias
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Saulės kolektoriai
Šiandien minime Žemės dieną – prieš daugiau nei 50 metų užgimusią aplinkosauginę iniciatyvą, prie kurios įvairia veikla prisijungia apie milijardas planetos bendrapiliečių. Per Žemės dieną daugiausia kalbame apie tai, kaip apsaugoti mūsų planetą nuo... mūsų pačių. Vienas iš būdų tai padaryti – naudoti atsinaujinančią energiją, dėl to vis didesnės pastangos dedamos tiesiogiai įdarbinti saulę.

Tam, kad suprastume saulės reikšmę, turime suvokti, kad ji yra kone vienintelis energijos šaltinis Žemėje. Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar geoterminę ir atominę energiją galėtume priskirti saulės nuopelnams. O visos iškastinio kuro rūšys, kaip nafta, dujos ar anglis, yra iš saulės gautos energijos formos. Vėjas taip pat pučia dėl to, kad atmosferą veikia saulės spinduliuotė, ir upės, sukančios turbinas, taip pat teka dėl jos.

Žemė iš saulės gauna milžinišką kiekį energijos. Per metus žydroji planeta, t.y. jos atmosfera, vandenynai, sausuma ir gyvi organizmai, sugeria apie 3 850 000 eksadžaulių (EJ) saulės energijos.

Sunku net suvokti šį kiekį, nes per metus Žemė energijos sugeria dvigubai daugiau, nei žmonija apskritai galėtų išgauti iš iškastinio kuro atsargų – naftos, dujų, anglies ar urano kartu sudėjus.

Galime palyginti ir su ta energija, kurią mes realiai suvartojame. 2019 m. duomenimis, žmonija per metus sunaudojo kiek daugiau nei 580 EJ energijos. Tai yra tiek, kiek saulė duoda Žemei per mažiau nei 1,5 valandos.

Tiesiogiai, per fotovoltinius elementus, saulės spinduliuotės pagauname ir sunaudojame išvis mažytę dalį – vos 6,45 EJ. Tai yra lygu saulės energijos kiekiui, kuris Žemę pasiekia per maždaug 7,5 minutės.

Kaip įdarbinome saulės energiją

Netgi ta mažytė dalis, kurią sunaudojame šiuo metu, dar prieš porą dešimtmečių buvo sunkiai įsivaizduojama. Taip, šiuo metu vis dažniau matome ant stogų ar laukuose įrengtus fotovoltinius elementus, tačiau jų istorija siekia net XIX a. pradžią.

1839 m. vos 19-os metų sulaukęs prancūzų fizikas A.E.Becquerelas atrado, kad auksu ar platina padengtos plokštės, pamerktos į tirpalą ir pastatytos prieš saulę, generuoja elektros srovę. Po kiek daugiau nei 40 metų buvo sukurtas veikiantis saulės energijos modulis. Prie pačios technologijos išgarsinimo XX a. pradžioje prisidėjo ir Albertas Einsteinas. Šiuolaikinio fotovoltinio modelio pradžia laikomi 1954-ieji, netrukus šie labai neefektyvūs moduliai buvo pradėti montuoti į kosmosą leidžiamuose įrenginiuose.

Techninis progresas, ekonominės aplinkybės ir politinė valia lėmė, kad saulės energijos suvartojimas pasaulio statistikos lentelėse atsirado prieš tris dešimtmečius. 1990 m. buvo sunaudota 0,4 Twh saulės energijos. 2000-aisiais buvo suvartota ne itin daugiau – 1,1 Twh. Prabėgus dar dešimčiai metų, šis skaičius ūgtelėjo iki beveik 34 Twh.

Didysis proveržis įvyko tik pastarąjį dešimtmetį, kai pasaulinė gamyba išaugo daugiau kaip 20 kartų ir 2019 m. pasiekė 724 Twh. Daugiausia saulės energijos suvartoja Kinija, JAV, Malaizija ir Vokietija.

Kalbant apie Lietuvą, 2019 m. saulės elektrinėse buvo pagaminta 0,09 Twh elektros energijos, arba 2,3 proc. visos elektros energijos. Preliminariais duomenimis, 2020 m. bendra įrengtų elektrinių galia išaugo dar beveik tris kartus.

Kiek Žemės turime atiduoti Saulės elektrinėms?

Pasak saulės energetikos bendrovės „Eternia Solar LT“ inžinierė Ivetos Valukonytės, jeigu norėtume patenkinti absoliučiai visus Lietuvos elektros energijos poreikius šiuo metu, ant žemės montuojamais moduliais turėtume padengti plotą, prilygstantį Jonavos savivaldybei. Tokie paskaičiavimai buvo padaryti atsižvelgiant į galimus reljefo ypatumus. O jeigu moduliai būtų montuojami ant šlaitinių stogų, ploto prireiktų kone du kartus mažiau.

„Net gana mažai saulės lepinamoje Lietuvoje matome, kokį didelį potencialą turi saulės energija. Galbūt plotas, atitinkantis Jonavos savivaldybę, gali skambėti kaip pakankamai didelis, tačiau tai tėra 1,5 procento visos Lietuvos teritorijos. Saulės modulius įrengiant ant stogų, tokio ploto reikia dar mažiau. Be to, tokios elektrinės organiškai įsilieja į pramoninę ar gyvenamąją aplinką“, – teigia I.Valukonytė.

Išties didelių žemės plotų saulės elektrinėms Lietuvai neprireiks, tačiau jau netolimoje ateityje numatyti esminiai pokyčiai atsinaujinančios energetikos srityje.

Atliepdama pasaulines aplinkosaugos bei tvarumo tendencijas ir Europos Komisijos nubrėžtą žaliąjį kursą, kuriuo siekiama sukurti neutralaus poveikio klimatui visuomenę, Lietuva įsipareigojo iki 2050 metų visiškai patenkinti savo elektros energijos reikmes iš atsinaujinančių išteklių.

Šiame ambicingame plane numatyta, kad saulės energijos dalis pasieks 20 proc. bendros elektros energijos gamybos. Dėl to artimiausiu metu vis dažniau pamatysite žmones, įrengiančius saulės modulius ant stogų. Pamojuokite jiems – jie kuria mūsų geresnę ateitį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min