„Šios temos nėra viešos ir aš negaliu apie tai kalbėti. Taip ir parašykite, kad mano atsakymas yra būtent toks“, – sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis. LŽ paprašė teisėją pakomentuoti, kodėl VSD savo neteisėtiems prašymams šnipinėti žurnalistų pokalbius pasirinko būtent jį. „Suprantu jūsų norus, tačiau kalbėti negaliu.“ Vakar prieš Nacionalinėje teismų administracijoje vykusį Teisėjų tarybos Teisės aktų projektų vertinimo komiteto posėdį LŽ kalbintas B.Kalainis bandė sprukti tik pamatęs jo laukiančius žurnalistus, tačiau prieš tai dar spėjo patikinti, kad jo išduodami leidimai yra teisėti ir duoti įsigilinus į reikalo esmę.
KGB metodai Lietuvoje
Informaciją apie žurnalistų pokalbių telefonu pasiklausymą paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius, Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys. Šių metų spalio 21 dieną Baltijos TV laidoje „Akistata su Lietuva“ D.Kuolys paskelbė turintis duomenų, kad VSD darbuotojai klausosi kai kurių žurnalistų pokalbių telefonu. Pasak D.Kuolio, klausomasi tų žurnalistų, kurie viešai kėlė klausimus dėl pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje. D.Kuolio duomenimis, žurnalistų pokalbių klausymasis prasidėjo po V.Pociūno žūties ir tęsiasi iki šiol, o tarpininkauja dėl šių pokalbių klausymosi Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnyj ir sankcijas lengva ranka dalija Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis.
Kodėl Šiauliai virto VSD placdarmu? Įtikimiausia šantažo versija. A.Mirnyj galėjo užkibti ant VSD kabliuko, kai saugumiečiai taikė nusikalstamos veiklos modelį buvusiam liūdnai pagarsėjusiam Šiaulių teritorinės muitinės viršininkui Vytautui Breduliui ir jo kabinete įrašė kompromituojantį A.Mirnyj pokalbį. Galbūt neigiama informacija VSD disponuoja ir apie B.Kalainį. Taigi VSD taiko KGB metodus.
Kam tirti, jei viskas aišku
Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) pirmininkas Aleksandras Sacharukas, lapkričio pradžioje žadėjęs aktyviau tirti šią istoriją, vakar teigė, kad žurnalistų pasiklausymo istorija bus aptariama per trečiadienį vyksiantį komisijos posėdį. „Nors nei iš saugumo, nei iš prokuratūros atsakymų dar nesu gavęs. Esu jau pripratęs, kad iš tų institucijų tradiciškai gauname vienodai formalius atsakymus, kad viskas yra teisėta“, – beveik neabejojo A.Sacharukas „tyrimo“ efektyvumu. Jis, kaip ir buvo žadėjęs, ketina teikti Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kuriose būtų sukonkretinta operatyvinės veiklos sąvoka, nes dabar šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalis (operatyvinė veikla galima, jei „turima informacijos apie veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ar kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams“) leidžia imtis operatyvinių veiksmų beveik prieš kiekvieną šalies gyventoją.
Pasak A.Sacharuko, jei jo pataisoms būtų pritarta, specialiųjų tarnybų veiklą būtų galima nors kiek kontroliuoti, jei ne – tai padėtis, kai veikiama be jokios kontrolės, tęsis ir toliau.
OVPKK pirmininko pavaduotoja liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė tikino, kad joks tyrimas nevyksta, komisija jau nežinia kiek laiko nebuvo net susirinkusi. „Pirmininkas nežinia kodėl nesiruošia vykdyti komisijai duoto Seimo pirmininkės pavedimo“, – svarstė D.Kuodytė ir pritarė teiginiui, kad OVPKK „dirba iš peties, net dūmai rūksta“. Komentuodama teisėjo B.Kalainio pasakymą, jog žurnalistų klausomasi teisėtai, D.Kuodytė pridūrė, kad ne kažin ką daugiau iš atsakingų pareigūnų sužinotų ir Seimo komisijos nariai. „Ir nieko, jokios medžiagos mes negalime pareikalauti, neturime tokios teisės.“
Saugumietiška pelkė
„Kalbantis apie galbūt neteisėtą pokalbių pasiklausymą, buvo daug ir ilgai aiškinta, bet, atvirai pasakius, nieko rimto ir neišsiaiškinta, – teigė šios komisijos narys ir opozicijos lyderis
Valentinas Mazuronis. – Jeigu prisimintume visus tuos atvejus apie galbūt neteisėtus, tendencingus arba politiškai nukreiptus pasiklausymus, jie nagrinėjami jau ne vienus metus. Ir niekada nieko neišsiaiškindavome.“
Pasak V.Mazuronio, akivaizdu, kad operatyvinės tarnybos paslaugomis naudojamasi informacijai apie politikus, žurnalistus ar kitus politiškai aktyvius žmones rinkti. Seimo pirmininkės I.Degutienės įpareigojimas komisijai išsiaiškinti, kiek pagrįsti įtarimai apie žurnalistų sekimą, turėtų mažų mažiausiai reikšti tai, kad komisija bent pareikalautų duomenų, kiek išduota leidimų pokalbiams klausytis, kokio tipo bylose žurnalistai yra stebimi.
„Tai, kas dabar vyksta, peržengia bet kokias ribas, – tvirtino V.Mazuronis. – Tie nuolat išduodami leidimai pasiklausyti žurnalistų pokalbių visiškai netoleruotini, turime sukurti aiškų ir skaidrų kontrolės mechanizmą.“
Vadinamasis politinės situacijos stebėjimas, kuriuo dažnokai prisidengiama sekant nepalankius asmenis, V.Mazuroniui labai primena paprastą politinį persekiojimą. „Riba šioje vietoje labai trapi, – aiškino V.Mazuronis. – Kol nebus žengti pirmieji konkretūs žingsniai, išsiaiškinta dėl tų telefoninių pasiklausymų, ar tai konkrečios bylos ir kokia jų baigtis, tol niekas nesikeis. Dabar akivaizdu, kad pokalbių klausomasi, bet tų klausymųsi pasekmių nėra. Jei politikai bei visuomenė ir toliau toleruos tokią sistemą, blogai bus visiems, nes tai, kas šiandien naudojama prieš vienus, rytoj gali būti panaudota prieš kitus. Tai silpnos valstybės požymis.“
„Netikiu, kad būna dūmų be ugnies, – kalbėdamas apie žurnalistų sekimą, apibendrino opozicijos lyderis V.Mazuronis. – Jei kartą už savo galimus piktnaudžiavimus kas nors atsakytų, gal ir pajudėtume iš dabartinės saugumietiškos pelkės.“
Beje, nė vienas kalbintas OVPKK narys, išskyrus A.Sacharuką, nė girdėti nebuvo girdėjęs apie numatomą komisijos posėdį.
Kada P.Malakausko teismas?
„Jei specialiosios tarnybos gali šnipinėti žurnalistus ir drįsta neatsiskaityti dėl savo veiklos parlamentinėms institucijoms, tai jau turime skiriamąją ribą tarp demokratijos ir nedemokratijos. Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, kvepia Rusijos scenarijumi, tai neturi nieko bendro su Europos Sąjungos puoselėjamomis vertybėmis“, – vakar LŽ tvirtino Europos Parlamento Žmogaus teisių komiteto narys Leonidas Donskis. Pasak jo, kilus tokiems įtarimams, kokie yra pateikiami VSD, jos vadovas turėtų žaibiškai atsiskaityti parlamentui ir paaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų.
„Demokratinė valstybė teistų tokį saugumo šefą, koks yra Povilas Malakauskas, – įsitikinęs L.Donskis. – Jo šiame poste, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, neliktų per valandą, nes jis pats kelia grėsmę demokratijai.“
