TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Apleisti statiniai grasina nelaime

JSostinėje netrūksta įšalusių statybų ir apleistų pastatų, kurie ne tik nepuošia Europos kultūros sostinės, bet kelia pavojų žmonių saugumui.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Sostinėje netrūksta įšalusių statybų ir apleistų pastatų, kurie ne tik nepuošia Europos kultūros sostinės, bet kelia pavojų žmonių saugumui.
Šaltinis: 15min
0
A A

Sustojus statyboms sostinėje daugėja apleistų, nebaigtų statyti pastatų, kurie lyg magnetas traukia nuotykių ieškančius vaikus ar pastogę čia randančius benamius. Tačiau viešosios tvarkos prižiūrėtojai perspėja, kad apleisti statiniai yra pavojingi, o įvykus nelaimei vargiai atsirastų kaltininkas, kuris prisiimtų atsakomybę.

„Pastato savininkai turi būti atsakingi tiek už baigtą, tiek už nebaigtą statyti pastatą. Statybų aikštelė, veikianti ar neveikianti, turi būti aptverta“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. Jo tvirtinimu, baisiausia, kad bankrutavusios statybų įmonės nebesirūpina statybvietės saugumu. „Jei dar prasideda teismo procesai, labai sunku kam nors priskirti atsakomybę. Nelaimės atveju reikėtų kaip reikiant paieškoti siūlo galų“, – teigė K.Karosas.

„Tiek seni mediniai namai, tiek nebaigtos statybos, įvairios šachtos yra pavojingos, todėl žmonės neturėtų ten lankytis“, – sakė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas. Jis išskyrė dvi grupes žmonių, dažniausiai susigundančių neprižiūrimomis teritorijomis – tai vaikai ir benamiai.

Buvusi „Vilniaus duonos“ kepykla S.Konarskio gatvėje, prie „Forum Cinemas Vingis“ automobilių stovėjimo aikštelės, yra realus pavyzdys, kur Naujamiesčio mikrorajono paaugliai leidžia laisvalaikį. „15min“ pavyko užfiksuoti, kaip vieną vakarą 4 berniukai smaginosi griaudami apleisto pastato sieną.

Išvydę „15min“ fotografą paaugliai pasipustė padus. Jiems pavyko taip išjudinti buvusios kepyklos sieną, kad tik laiko klausimas, kada ir ant ko ji užgrius. Minėtas pastatas nėra saugomas, į teritoriją lengvai patenkama pro išgriautą tvorą.

„Įstatymiškai į statybvietę ar apleistą pastatą įeiti nėra draudžiama, neleistina tik jame gyventi. Būtent todėl šeimininkai turi užtikrinti, kad teritorija būtų aptverta ir į ją negalėtų patekti aplinkiniai“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G.Tamošiūnas.

Vis dėlto jis prisipažino, kad statybas sustabdžiusios bendrovės retai kada jaučia atsakomybę ir pasirūpina tokiais pastatais. „Dažnai tenka pravažiuoti pro apleistus pastatus ir patikrinti, ar ten kas nors nesibūriuoja, – sakė G.Tamošiūnas. – Benamiai dažnai įsitaiso apleistuose pastatuose. Atsineša gėrimų, degina žvakes, todėl neretai sukelia gaisrų, o per juos ne tik patys nukenčia, bet ir aplinkiniams pakenkia.“

Vaikų smalsumą jis vertino atlaidžiau. „Vaikai yra smalsūs, tai natūralu. Tėvai dėl to nėra kalti. Jei aš išleisiu vaiką į kiemą pažaisti ir jis nubėgs į netoliese esančią statybvietę, tai kas dėl to kaltas?“ – retoriškai klausė savivaldybės atstovas.

Jis pasakojo, kad į statybvietes ar senus apleistus namus taip pat ateina žmonių, ieškančių pragyvenimo šaltinio. „Kai kas ieško metalo, kiti ardo plytas, – sakė G.Tamošiūnas. – Be abejo, ateina ir paauglių, kurie girtauja, rūko.“

Tyko nelaimės

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė „15min“ sakė, kad ne kartą medikams teko važiuoti į apleistus pastatus gelbėti žmonių. Tačiau nelaimės, anot jos, retai kada tiesiogiai susijusios su statybomis. „Dažniausiai pagalbos prireikia jaunimui, kuris nevengia piktnaudžiauti alkoholiu, paskui susimuša tarpusavyje, taip pat benamiams. Neretai narkomanai perdozuoja narkotikų. Yra buvę atvejų, kai ant vaiko užgriuvo senos durys ir panašiai“, – pasakojo V.Pumputienė.

Jos tvirtinimu, bet kuriuo atveju visos senos statybvietėsa ar seni namai yra pavojingi. „Juk ten tamsu, gali kas nors užgriūti, aukščiau palipus yra tikimybė, kad įluš sutrūnijęs laiptelis. Gali kyšoti ir neapsaugotų, nutrauktų elektros laidų“, – teigė V.Pumputienė. 

Priežiūros nevykdo

Vilniaus senamiestį prižiūrinti Senamiesčio seniūnija sako pernelyg daug dėmesio į apleistus pastatus nekreipianti ir teisinasi tuo, kad už juos atsakingi namo šeimininkai ar administratoriai. „Šiaip namus nuolat prižiūri namų administratoriai. Jie turi pastebėti, jei situacija avarinė ir reikia remonto. Mes tik kartais, kai pastebime ką nors negero, susisiekiame su šeimininkais“, – teigė Senamiesčio seniūno pavaduotoja Alma Ona Laurinavičienė.

Krizė padiktavo naujas sąlygas. Anksčiau tokių problemų nebuvo, tad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, kas turėtų spręsti tokias problemas.

Ji tvirtino, kad net ir žinodami apie avarinę situaciją, namų savininkai dažnai nesiryžta jos likviduoti dėl pinigų stokos. Paklausta, kokių apsaugos priemonių šiuo atžvilgiu imasi seniūnija, A.O.Laurinavičienė tik retoriškai paklausė: „O kokių mes galime imtis priemonių? Smalsių vaikų juk nesuvaldysi – jie norės ir įlįs, kur jiems reikia.“

Nebeišgali saugoti

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys patikino, kad sustabdžiusios statybas bendrovės nebeturi pinigų statybviečių priežiūrai.

„Dauguma statybviečių nesaugomos, tvoros griūva, teritorijos tampa atviros. Dažnai siunčiame raštus ir raginimus susitvarkyti, tačiau gauname atsakymus, kad nėra pinigų, įmonės bankrutuoja“, – pasakojo A.Kuisys.

Į klausimą, kas galėtų sutvarkyti tokias teritorijas, A.Kuisys atsakymo neturėjo. „Krizė padiktavo naujas sąlygas. Anksčiau tokių problemų nebuvo, tad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, kas turėtų spręsti tokias problemas“, – tvirtino jis.

Apsaugos bendrovės „Eldora“ direktorė Rita Gavrilovienė tikino, kad sunkmečiu net ir savo veiklą sustabdžiusios statybos bendrovės stengiasi neatsisakyti apsaugos paslaugų.

„Pasiūlome lanksčias sąlygas, padarome nuolaidų, tad tikrai negaliu pasakyti, kad klientų sumažėjo“, – teigė R.Gavrilovienė. Jos tikinimu, saugojimo kaina priklauso nuo saugojimo trukmės. „Vienur saugome ištisą parą, turime savo budinčius darbuotojus objekte, kitur tik naktimis prižiūrime. Kai kurie objektai prijungti prie mūsų centrinės sistemos, tad matome, kada ir kas įeina, o tie, kuriuose nėra judesio detektorių, taip ir stovi. Gali būti, kad tik kitą dieną pastebėsime, jog ten kažkas sugadinta ar pavogta“, – aiškino R.Gavrilovienė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min