Kaip rašoma leidinyje, ES vadovai linkę šio klausimo išvengti, dažniausiai apsiribodami pastebėjimais, kad Latvijai reikėjo paklausyti Europos, siūliusios vengti deficito augimo. Tačiau vadovavimą perėmus Švedijai, Latvijos ir jos valiutos ateitis taps neišvengiamų aršių diskusijų objektu. Mat Švedija daugiau nei bet kuri kita Europos šalis susijusi su Latvija bankininkystės ryšiais, o Švedijos krona tiesiogiai priklausoma nuo naujienų apie padėtį Latvijoje. Taigi, pabrėžia apžvalgininkai, Švedijai itin svarbu, kad Latvijos problema būtų išspręsta.
Latvijai siekis bet kokiomis priemonėmis išlaikyti latą, susietą su euru, ir kartu gauti tarptautinę paramą reiškia ženklų biudžeto apkarpymą. Pagal parlamento patvirtintą planą valstybės tarnautojų algos bus mažinamos 20 proc., o pensijos 10 proc.
Daug metų latviai buvo įtikinėjami, kad netgi gaudami pajamas latais, jie nerizikuodami gali imti kreditus eurais. Rizika buvo sumažinta iki minimumo dėl griežtos lato kurso susiejimo su euru. To rezultate net 89 proc. privataus sektoriaus įmonių skolas yra paėmę eurais. Būtent jie labiausiai ir bijo lato devalvacijos.
Leidinyje teigiama, kad Latvijoje gali kilti nauji neramumai, kurie gali persimesti ir į kitas Rytų Europos šalis, pirmiausia į Estiją ir Lietuvą. „Natixis“ ekspertų vertinimu, pagal dabartinę dinamiką Baltijos šalys gali išlaikyti savo valiutas dvejus metus. „Latvija ir dvi jos Baltijos kaimynės greitai nebegalės apsaugoti savo valiutų nuo spekuliacijų. Latviams devalvacija taps patvirtinimu to, kad ES juos galutinai metė, vietoje to, kad paspartintų integraciją į euro zoną“, – pažymima publikacijoje.
