Per penkis metus LZS privalo panaikinti EAZA rastus pažeidimus dėl per mažų voljerų, neprižiūrėtų pastatų, neužtikrinto stabilaus finansavimo. Iš viso EAZA išvadose paminėta 13 pažeidimų.
Su Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos išvadomis naujasis Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas sutinka, tačiau pasigenda asociacijos pasiūlymų, kaip pašalinti problemas. „EAZA siūlo viską griauti ir daryti iš naujo. Jie nežino konteksto, nežino mūsų specifikos. Gal, pavyzdžiui, lokių voljerą galima ne griauti, o perdaryti ar pritaikyti kitiems gyvūnams?“, – svarstė prieš du mėnesius zoologijos sodui vadovauti pradėjęs A.Didžiokas.
Jo skaičiavimu, gavus bent 100 mln. litų dešimčiai metų, zoologijos sodą būtų galima iš pagrindų rekonstruoti. Tačiau gauti tiek pinigų – nelabai realu, todėl A.Didžiokas pasiryžęs žengti nors ir nedideliais žingsniais, tačiau nuosekliai į priekį: „Nuostata tokia – jei į sodą atvyksta naujas gyvūnas, jam turi būti paruoštas visus reikalavimus atitinkantis naujas voljeras“.
Penktadienį Kaune viešėjęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, reiškiantis didelį susirūpinimą Lietuvos zoologijos sodo likimu, laiko užsukti į sodą nerado.
– Kiek ir kokių pažeidimų Lietuvos zoologijos sode aptiko Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija? – paklausėme A.Didžioko.
– Yra 13 pagrindinių pastebėjimų, liečiančių beždžionių namą, kuris yra tikras mūsų galvos skausmas, liūto narvą, kuriame yra per mažos vidinės liūto narvo patalpos, lokio voljerą. Taip pat išvadose rašoma, kad ir ruoniui per mažas baseinas, tačiau tame pačiame sakinyje paminima, kad gyvūnas atrodo sveikas. Yra ir pastebėjimų, kad neužtikrintas finansavimas, visame zoologijos sode prastai prižiūrėti pastatai.
Viską susumavus, galutinis EAZA verdiktas būtų viską keisti iš esmės. Jie gal paliečia daugelį faktorių, lygina su kitais zoologijos sodais, tačiau jie nežino mūsų realijų, nežino Lietuvos. Sako, kad lokių voljerą reikia nugriauti. Tačiau jei nugriausime, jo nebeturėsime. Galbūt jį galima ne nugriauti, o perstatyti ar naudoti kitiems gyvūnams? Išvadose teisingai pastebimos negerovės, tačiau nepasakoma, kaip jas išspręsti.
 |
| Baltojo lokio voljeras |
Tačiau reikia suprasti, kad EAZA tiesia pagalbos ranką. Tai nėra kažkokia griežta bausmė ar pažeminimas. Jie turi tokią procedūrą. Jei būtų tikrinę vėliau, vis tiek tą patį turbūt būtų radę. Nebent per metus sugebėtume taip atsinaujinti, kad jie nerastų jokios klaidelės.
Asociacija mums skyrė mentorių, kuris yra EAZA priklausančio sodo specialistas. Jis bus mūsų patarėjas. Jo pareiga bent kartą metuose apsilankyti pas mus ir nutiesti komunikacijos tiltą tarp mūsų ir EAZA, kad ir dalyvautume visi priimant sprendimus dėl naujų voljerų statymo ir pan.
Klausimas, kodėl iki šiol nebuvo niekas daroma, kad matytųsi rezultatas – gerai padarytas voljeras, nestresuojantis, gerai atrodantis gyvūnas.
– Kas atsakingas už zoologijos sodą daug metų apėmusį sąstingį?
– Sodas švęs savo veiklos 75-metį. Jis turi sukaupęs ilgametę patirtį, darbuotojai yra patyrę. Kodėl buvo susidariusi tokia situacija, aš nežinau. Gal ir buvo keliami tie klausimai. Aš sakau, kad visada kalti yra žmonės. Jei nenori įvardinti konkrečių žmonių, kaltini biurokratiją, finansavimą. Klausimas, ar bandė gauti finansavimą, ar užteko kompetencijos jo prašyti, ar netingėjo.
Aš sakau, kad visada kalti yra žmonės. Jei nenori įvardinti konkrečių žmonių, tai kaltini biurokratiją, finansavimą.
Jei bandė gauti lėšų, tačiau jų nedavė, tai negali pykti. Tačiau jei nieko nedarė ir tik laukė kol iš dangaus nukris, tuomet pikta.
– Ar EAZA išvados nebus kliūtis siekiant europinių pinigų zoologijos sodo rekonstrukcijai?
– EAZA reikalavimai yra mums siekiamybė. Esame jos nariai nuo 1992 m., mokame kasmet nemažą, apie 12 tūkst. litų siekiantį nario mokestį. Tačiau reikia suprasti, kad Europoje yra apie 3,5 tūkst. zoologijos sodų su akvariumais. Tik 350 arba 10 proc. jų priklauso asociacijai. Jai nepriklausantys sodai, pavyzdžiui, ir Lietuvoje veikiantys mini zoologijos sodai, nesilaiko EAZA reikalavimų.
Mes, norėdami žengti į aukštesnį lygį, gauname pylos, kad to nėra, to nėra. Jei nepriklausytume EAZA, atrodytų, kad viskas yra gerai, nebūtų jokių skandalų. Tačiau mes ir norime perimti asociacijos patirtį, dirbsime su jos paskirtu mentoriumi. Pažeminimas į kandidato statusą mums turi būti naudingas. Kandidatu nebūtinai būsime penkis metus. Mums sako, kad jei anksčiau atsistosime ant kojų, anksčiau vėl tapsime nariu.
Kalbant apie europinius pinigus, manau, kad visada yra gerai priklausyti tarptautinei asociacijai, prašant pinigų.
– Pabrėžiate kiekvieno žmogaus svarbą, siekiant užsibrėžtų tikslų. Galbūt kai kurių darbuotojų paslaugų atsisakysite?
– Manau, kad kai kurie žmonės gali keistis. Tačiau nemanau, kad kas nors specialiai klaidingai ar ydingai dirba. Brandžius, ilgai dirbančius tą patį darbą, jį išmanančius, sukaupusius didelį žinių bagažą žmones reikia pakontroliuoti, kad jie dirbtų kryptingai. Pas mus dirba 129 darbuotojai.
