„Mes čia esame ne tam, kad įveiktume Lenkiją, Portugaliją ar Didžiąją Britaniją 25 taškų skirtumu. Tokie mūsiškių žodžiai galėjo nuskambėti kaip išsisukinėjimas, bet iš tiesų tai buvo grasinimas. Galbūt dėl tų anksčiau ištartų žodžių prieš šias rungtynes ir sklandė tiek daug abejonių. Bet šį vakarą Ispanijos rinktinė stebuklingai pasikeitė, trasi būtų išsinėrusi iš senosios odos ir staiga labai elegantiškai iš daktaro Džekilo pavirto misteriu Haidu.
Kažką panašaus regėjome ir Pekine: atidžiai išsirink dieną ir smok varžovui taip, kad išdulkėtų visos viltys. Sušuk pasauliui, kas esi ir ką ketini nuveikti.
Tokių rungtynių pasitaiko labai retai. Tokio grožio, kokybės ir intensyvumo, kai raudonmarškiniai siautėjo aikštėje. Galbūt paskutinį kartą tokį grožį matėme Olimpinėse žaidynėse prieš trejus metus, kai vyresnė krepšininkų karta – Carlosas Jimenezas ir Jorge‘as Garbajosa, apsivilkę atsisveikinimo marškinius, padovanojo šaliai sidabro medalius po nuostabaus grožio finalinių rungtynių.
Tą 2008 metų rugpjūčio 28-ąją kova su NBA žvaigždėmis įžiebė jaunas būsimąsias amerikiečių krepšinio žvaigždes Rudy Fernandezą ir Ricky Rubio. Praėjus trejiems metams abu žaidžia nacionalinėje JAV krepšinio lygoje. Daug kas per tą laiką pasikeitė, tačiau ispaniško krepšinio lygis išliko aukštumose.
