Ir jis buvo toks: Lietuvos garbės šiemet negins du bronzinės rinktinės nariai Martynas Gecevičius ir Renaldas Seibutis bei antrą kartą už rinktinės borto likęs aukštaūgis Donatas Motiejūnas.
„Lengviau buvo apsispręsti dėl Martyno Gecevičiaus ir Renaldo Seibučio ir velniškai sunku dėl Donato Motiejūno. Neįprastai ilgai užtrukome galvodami, nes vieningos nuomonės nebuvo. Mes su štabu ginčijomės, nors tai nebuvo akimirksnio sprendimas. Apie tai kalbėjomės kiekvieną dieną“, – dėstė K.Kemzūra, kuris pridūrė, jog svarbiausia buvo išsaugoti visos rinktinės interesus ir nuo šiol dirbti dar kokybiškiau, ir dar naudingiau.
Savo verdiktą vyriausiasis treneris išsamiai paaiškino, tačiau daugiausia dėmėsio skyrė D.Motiejūnui.
„Renaldo ir Martyno pozicijose – labai didelė konkurencija ir jiems iš tiesų buvo sunku konkuruoti. Su Donatu viskas buvo kiek kitaip. Jis atvažiavo sustiprėjęs ir dirbo su triguba energija. Neįsivaizduoju ar galima dar geriau dirbti, nei dirbo Donatas. Ateityje jis su Jonu bus pagrindiniai rinktinės ramščiai, bet šiai dienai yra labiau patyrusių krepšininkų už Donatą“, – kalbėjo K.Kemzūra.
– Atskleiskite daugiau priežasčių, kodėl Donatas Motiejūnas antrą kartą liko už rinktinės borto?
– Pirmose rungtynėse jis gavo mažiau žaisti, nes varžovas buvo solidesnis. Turėjau jam priekaištų, bet taip pat priekaištavau ir kitiems žaidėjams. Šiandien jis pasirodė daug geriau. Tik kartais dar pats nesupranta, kodėl priima vieną ar kitą sprendimą. Neužtenka greitai bėgti ir aukštai šokti. Jam dar pritrūksta įgūdžių. Bet, žinote, jo darbštumas, atsidavimas ir energija viršija visas mano supratimo ribas. Tas negali nežavėti. Tik ta energija turi būti protinga, apgalvota, pamatuota.
– Kaip į jūsų sprendimą reagavo pats Donatas Motiejūnas?
– Negaliu įlįsti į žmogaus vidų, bet mes gražiai atsisveikinome, padėkojome už sunkų darbą. Jam nelengva, nes antrą vasarą iš eilės įdėta tiek jėgų ir vilčių. Jis yra kieto charakterio ir tikrai pasieks savo užsibrėžtus tikslus. Man labai patiko jo interviu pačioje stovyklos pradžioje. Žurnalistas paklausė Donato: „Kaip jausiesi, jei ir vėl nepateksi į rinktinę?“ O Donatas atsakė: „Aš bent padėsiu vyrams pasiruošti“. Norėčiau, kad toks požiūris būtų pas visus krepšininkus. Donatui nebus lengva, bet tikiuosi jam tai bus dar didesnė varomoji jėga stengtis ir siekti savo tikslų.
– Ką būtų pakeitęs FIBA sprendimas registruoti ne 12, o 14 žaidėjų?
– Iš tiesų būtų daug ką pakeitę. Ypač tai atsisuko prieš mus šiandien. Mes turime ne tik septyniolika, bet ir dvidešimt žaidėjų. Gal reikia paprašyti FIBA, kad už tai, jog čempionatas vyks Lietuvoje, mums leistų registruoti dvi komandas? (juokėsi). Būtų Žemaitijos ir Lietuvos komandos.
– Kodėl rinktinę palieka snaiperis Martynas Gecevičius ir puikų sezoną turėjęs Renaldas Seibutis?
– Martyno ginklas – tolimi metimai, tačiau jis yra tikras antrasis numeris. Toje pozicijoje yra ir Rimantas Kaukėnas, ir Martynas Pocius, ir Tomas Delininkaitis. Jau treniruotėse išryškėjo sprendimas atsisakyti Martyno.
Renaldas kaip žmogus yra be galo pozityvus. Jis ragina draugus, man patinka jo žmogiškosios savybės. Tik vėlgi antroje pozicijoje mes turime aštresnių žaidėjų, o trečioje pozicijoje Renaldas yra silpnesnis.
– Kaip įvertintumėte Tomo Delininkaičio pasirodymą?
– Delnas (T.Delininkaitis – red.past.) nerodo to žaidimo, kokio mes tikimės. Momentais jis gali būti įžaidėju ir mums tai yra svarbu. Nenoriu, kad Tomas galvotų, jog yra garantuotas dėl vietos rinktinėje. Noriu, kad jis susitvarkytu su klaidomis, pagerintų savo žaidimą.
– Dar teks atsisveikinti su dviem kandidatais. Tai bus aukštaūgiai?
– Taip, greičiausiai. Iki galo dar neapsisprendžiau ar turėti šešis didelius ir šešis mažus, ar septynis didelius ir penkis mažus. Dar nežinau.
– Kada priimsite šį sprendimą?
– Iki pat draugiškų rungtynių pabaigos žaisime su keturiolika žaidėjų ir paskutinius du atkabinsime tik prieš pat čempionatą.
– Jonas Valančiūnas debiutavo rinktinėje, ir debiutavo su trenksmu. Jonas paliko jums įspūdį?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepaliko. Norėčiau išskirti Šarūno ir Jono duetą. Jonas – aktyvus, jo energija liejasi per kraštus. Jis spėja ir gynyboje, ir puolime. Labai džiaugiuosi Šaro sugrįžimu ir jo žaidimu. Daug kas diskutavo, tačiau su Šaru dirbti yra vienas malonumas. Jis aukščiausio lygio krepšininkas, kuris ir kitus padaro geresniais.
– Kokios stipriosios ir silpnosios vietos rinktinėje išryškėjo po dviejų sužaistų mačų?
– Dar daugiau reikės akcentuoti gynybą ir plėsti gynybos sistemų arsenalą. Reikės ir toliau akcentuoti klaidas bei kovą dėl atšokusių kamuolių. Taip pat – paįvairinti puolimą. Puolime prieš aikštės gynybą mes dar jaučiamės nejaukiai.
