R.Kaukėnas tapo devynioliktuoju krepšininku, prisijungusiu prie Lietuvos krepšinio rinktinės treniruočių stovyklos. Jis neslėpė, kad sezonas buvo sunkus, o ir fiziškai atsistatyti dar reikės laiko.
– Rimantai, ar prie rinktinės prisijungėte pilnu tempu, pilna jėga?
– Rinktinė tam ir yra, kad sportuotum pilnu tempu, žaistum pilnu pajėgumu ir padėtum komandai, kiek gali.
– Kaip pats jaučiatės po sezono, ar spėjote kiek atsipūsti prieš stovyklą?
– Šiemet turėjau mažai poilsio. Buvo sunkus sezonas, turėjau operaciją, fiziškai dar neatsistačiau. Toks gyvenimas. Reikia žaisti. Kai gali ir kai negali. Kai esi traumuotas, ar ne. Reikia.
– Kas paskatino sugrįžti į nacionalinę komandą?
– Visada norėjau žaisti, tik buvo tam tikros priežastys, kurios užkirto kelią ir kurių niekam nenoriu aiškinti.
– Rinktinėje galite atsiriboti nuo asmeninių problemų?
– Problemos ir traumos per vieną dieną nepabėga. Kiek galiu, tiek judu. Jei yra noras ir aplinkybės netrukdo, tada prašau. Galiu atiduoti save rinktinei.
– Esate vienas rinktinės veteranų. Duodate patarimų jaunimui? Padedate, paaiškinate?
– Dar per anksti. Stovykla tik prasidėjo. Patikriname jaunimą, kaip bėga, kaip šoka (juokiasi). Komandai toli gražu iki susižaidimo. Bus sunku šiemet. Aš manau, jog nelengvas čempionatas laukia. Suvažiavo geriausi žaidėjai ir sunku kažką žaidėjams patarti.
– Kaip pats jaučiatės treniruotėse ir kaip vertinate galimybes prasibrauti į galutinį dvyliktuką?
– Nieko nevertinu. Reikia įsivažiuoti. Svarbiausia, kad sveikata gera.
– Stovykloje daug jaunų, naujų krepšinio veidų. Neteko atvykus į Druskininkus prisistatyti krepšininkams?
– Lietuva maža. Pažįstame vienas kitą. Nesakiau, kur esu gimęs. Vienoje ligoninėje ar kitoje (šypsosi).
– Ką jums reiškia galimybė būti čia? Galimybė kovoti dėl vietos rinktinėje?
– Visų pirma myliu krepšinį. Žaidžiame su šiais vyrais už Lietuvą. Jeigu jau atvažiuoji, esi pasišventęs komandai. Ir jei kažkas negali, neduok Dieve esi pasmerkiamas. Kiekvienas duoda tiek, kiek gali. Ir aš esu ne išimtis.
