T.Delininkaitis džiaugėsi, kad šiandien nėra varžybų ir krepšininkai galėjo pailsėti: ilgiau pamiegoti, pabendrauti su šeimomis, trumpam atsikvėpti nuo krepšinio. Vakar krepšinio rinktinė miegoti nuėjo gerokai po vidurnakčio, o daugelis neužmigo iki paryčių.
„Aš pats nežaidžiau vakar, todėl ir neišsiliejau aikštėje. Man ir užmigti buvo lengviau. Tik iš savo patirties žinau, kad kai žaidi tokį mačą, užmigti būna labai sunku“, – sakė T.Delininkaitis.
Jo žodžius patvirtino ir Kšyštofas Lavrinovičius: „Žinau, ką reiškia tokie mačai. Tiek emocijų vakar buvo. Negalėjau žaisti, nes skaudėjo nugarą, bet sėdėti ant suolelio buvo labai sunku“, – šypsojosi aukštaūgis.
Komanda yra tarsi šeima
Lietuvos rinktinės nario T.Delininkaičio šeima gyvena Kaune, o krepšininkas su žmona ir vaikeliu nesimatė jau kelias savaites.
„Dažniausiai keliuosi 9 val., tuomet nusiprausiu, įsijungiu kompiuterį ir prieš pusryčius bendrauju su savo žmona. Per „Skype“ galiu savo vaikutį pamatyti, nes šeimos nemačiau jau dvi savaites“, – liūdnu tonu kalbėjo žaidėjas.
Praėjusių metų pasaulio krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojas galbūt ir nerenka įspūdingos statistikos (vidutiniškai po 4,7 taško, 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir po 1 atkovotą kamuolį per rungtynes), tačiau puikiai atlieka trenerio Kęstučio Kemzūros paskirtas užduotis. Rungtynėse su Ispanijos ir Portugalijos rinktinėmis pasirodęs T.Delininkaitis pademonstravo puikią gynybą prieš varžovų lyderius Ricky Rubio ir Antonio Tavaresą. Vos į aikštelę įžengęs krepšininkas dvikovoje prieš ispanus „įsūdė“ tritaškį ir pažadino tuo metu užmigusią Lietuvos rinktinę.
„Mūsų komanda yra šeima, ir nesvarbu, žaidi tu ar ne. Reikia palaikyti kiekvienu momentu savo komandos draugą. Nenustojame raginti“, – prisipažino nuo suolelio emocingai rinktinės žaidėjus palaikantis gynėjas.
Susidorojo su spaudimu
Jis tikino, kad visos kalbos apie Lietuvos rinktinę prieš Europos čempionatą buvo bergždžios. „Supraskite, kas čia yra viduje žinojome ir žinome tik mes. Tik mes žinojome tą dvasią, žinojome, kad lemiamais momentais vyrai sugebės susikaupti, suimti save į rankas. Aš jaučiau ir tikėjau, kad viskas bus gerai, – nuomone dalijosi T.Delininkaitis. – Mes nedemonstravome tokio žaidimo, kokio iš mūsų tikėjosi gerbėjai, bet aš sau mintyse kartojau, kad geriau vėliau demonstruoti jį, nei anksčiau. Manau, kad kiekvienas žaidėjas tikėjosi, kad tą žaidimą mes gerinsime ir gerinsime, o lemiamu momentu būsime tokie, kokie ir norėjome būti. Grupės varžybos buvo ne paskutinis etapas, mes einame tolyn ir einame teisingu keliu.“
T.Delininkaitis tapo dar vienu krepšininku, patvirtinusiu, kad jis visiškai atsiribojo nuo žiniasklaidos. Apskritai, jo manymu, rinktinė puikiai susidoroja su spaudimu ir atsakomybe.
„Manau, kad mums pavyko atsiriboti nuo to dėmesio ir spaudimo. Tose interneto svetainėse nei sėdžiu, nei skaitau. Atsiribojau nuo laikraščių, televizijos. Mintys yra kitur – treniruotėse, varžybose, kas vyksta čionai, o kas yra už mūsų durų, tai manęs nelabai ir domina“, – atviravo krepšininkas.
Laisvalaikis Vilniuje tapo kitoks
T.Delininkaitis pasakojo, kad rinktinė puikiai įsikūrė Vilniuje, nors čia nepraleidžia tiek laiko gryname ore kaip buvo Panevėžyje.
„Aš esu iš tokių paprastesnių žmonių, kuriems gerai visur. Negaliu įvertinti viešbučio, nes man reikia tik lovos, televizoriaus, interneto, jog pabendraučiau su šeima. Čia Žvėryne rečiau išeiname į lauką. Panevėžyje eidavome su vaikinas pažvejoti, pokerį pažaisti. Aš nežaidžiu pokerio, bet būdavo smagu prisėsti prie kompanijos, palazdavoti tuos, kuriems sekasi ar nesiseka. Panevėžyje užklasinės veiklos buvo daugiau“, – teigė T.Delininkaitis.
Pokalbio pabaigoje krepšininkas ištesėjo duotą pažadą Kšyštofui Lavrinovičiui ir prieš kamerą atsakė į klausimą, kas yra jo geriausias draugas. „Kšyštofai, tu tikriausiai norėjai pasakyti, kad aš esu tavo geriausias draugas. Linkėjimai tau!“ – šypsojosi T.Delininkaitis.
Netrukus prie mūsų prisijungęs K.Lavrinovičius ir vėl nepraleido progos pajuokauti: „Aš žinau, kad tu pasakei, jog aš esu geriausias tavo draugas (kelioms sekundėms nutilo). Ant suolelio“, – juokėsi Kšyštofas.
