„Neateis, tai neateis. Kreipiausi į žaidėją, kuris išaugo Lietuvos žemėje, buvo sudarytos jam sąlygos sportuoti. Dabar rinktinei sunkus momentas, jai reikėtų padėti. Aš šitą dalyką lyginu nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918 metais, kai žmonės apsiavę vyžomis ėmė šautuvą, ėjo, guldė galvas ir kūrė Lietuvą.
Tuomet sunkiau buvo nei dabar – atvažiuoti, pasikalbėti su treneriu, susitarti dėl normalaus krūvio. Man atrodo, kad tai nesudėtinga. Bet jei jam (R.Šiškauskui – aut. past.) atrodo kitaip, tai neturiu ką pasakyti“, – kalbėjo V.Garastas.
Į klausimą apie rinktinės be R.Šiškausko šansus, V.Garastas atsakė itin pesimistiškai.
„Jei kreipėmės prašydami atvažiuoti, vadinasi jo reikėjo. Norėjome, kad būtų geriau. Reikia jo netektį kažkaip užpildyti. Bet kitų variantų nėra. 1939 metais buvo variantų – Lietuvos rinktinė iš JAV žaidėjus atsivežė. Dabar mes iš Amerikos jų neatsivešime. Atrodo, kad yra paprasčiau – tereikia kai kam iš Maskvos atvažiuoti... Jei tai nepadaroma, daugiau neturiu ką pasakyti“, – sakė V.Garastas.
