Bankams griežtinant paskolų sąlygas, įmonės susiduria su didžiule likvidumo stoka, pareiškė I.Šimonytė interviu agentūrai „Bloomberg“.
„Joks verslas negali atlaikyti siūlomų paskolų palūkanų. SEB, „Swedbank“ ir kiti Baltijos šalyse veikiantys Švedijos bankai siekia sumažinti nuosmukio Baltijos šalyse poveikį savo verslui ir mažina skolinamo kapitalo apimtis, o tai prilygsta gyvybės palaikymo įrangos atjungimui“, – kalbėjo laikinoji finansų ministrė.
„Bankai sudaro problemų sau“
Per pastaruosius penkerius metus Švedijos bankai regione dosniai dalijo pigias paskolas, kurios skatino ekonomikos augimą ir nekilnojamojo turto sektoriaus klestėjimą. Tačiau dabar bankai patiria nuostolių iš paskolų – jie gali siekti iki 5 proc. Švedijos bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“.
Bankai tvirtina, kad jų verslo įsipareigojimas Baltijos šalims ilgalaikis, tačiau kai kurie ignoruoja vietos įmones, teigia I.Šimonytė. „Bankams naudinga laipsniškai mažinti skolinamo kapitalo apimtis ir taip išvengti didesnių nuostolių. Veikdami labai atsargiai, bankai sau sudaro daugiau problemų. Tai reikš daugiau bankrotų ateityje, nes vis dar gyvi projektai negauna paskolų“, – kalbėjo laikinoji finansų ministrė.
Tai prilygsta gyvybės palaikymo įrangos atjungimui, – sakė I.Šimonytė.Lietuvos įmonių bankrotų valdymo departamento duomenimis, pirmąjį ketvirtį, palyginti metais anksčiau, bankrotų skaičius padidėjo du kartus iki 446. Pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP smuko 13,6 proc. ir nuosmukis buvo trečias pagal dydį Europos Sąjungoje (ES) – didesni smukimo rodikliai buvo tik Latvijoje ir Estijoje. I.Šimonytės nuomone, nėra pagrindo tikėtis geresnio rezultato antrąjį ketvirtį.
Prognozuoja didesnį smukimą
„Mūsų ekonominės prognozės nuolat peržiūrimos ir bloginamos. Dabar galime teigti, jog smukimas šiemet bus nuo 15 iki 20 procentų“, – sakė I.Šimonytė.
Peržiūrėjusi antrojo ketvirčio BVP duomenis, o tai numatoma atlikti liepos 28 dieną, ministerija planuoja peržiūrėti oficialias ekonomines prognozes. I.Šimonytės teigimu, Vyriausybė nesidera su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl pagalbos ir ji tikisi, kad artimiausiu laikotarpiu tarptautinės pagalbos neprireiks. Vis dėlto ji neatmeta galimybės, kad ateityje šaliai gali prireikti tarptautinės paramos.
„Turime nuolat turėti šią galimybę omenyje. Negaliu sakyti, kad mes tikrai niekad ja nepasinaudosime, kad mums niekad jos neprireiks. Būtų kvaila atmesti tokią galimybę“, – mano laikinoji ministrė.
Reikia greičiau įsivesti eurą
Po rugpjūčio mėnesio Vyriausybė planuoja išplatinti antrąją eurais nominuotų obligacijų emisiją, pareiškė I.Šimonytė. Anot jos, emisijos dydis priklausys nuo paklausos rinkoje. Birželį – pirmą kartą per dvejus metus – Lietuva išplatino penkerių metų obligacijų už 500 mln. eurų (705 mln. JAV dolerių).
„Turime kuo skubiau įsivesti eurą ne dėl to, kad manome, jog euro banknotai gražesni, o tam, kad sumažintume riziką ir spekuliacijas apie riziką šalyje“, – teigia I.Šimonytė. Atitikti euro įvedimo kriterijus 2011 metais bus labai sudėtinga ir tam reikės daug pastangų, mano ji. Siekiant sumažinti biudžeto deficitą iki Europos Sąjungos (ES) nustatytos 3 proc. BVP ribos, Lietuvai per kitus dvejus metus reikės sutaupyti biudžete apie 9 proc. BVP.
Pasak pareigūnės, Lietuva gali išvengti valiutos devalvavimo, nes tai vyksta mažinant darbo užmokestį. „Ekonomika išvengs šios krizės, nes kai reikia, ji gali veikti lanksčiai. Darbo jėga lanksti, žmonės sutinka, kad būtų mažinamas darbo užmokestis“, – teigė I.Šimonytė.
I.Šimonytė įsitikinusi, kad antrasis biudžeto pataisymų paketas, kuriame numatoma vidutiniškai 10 proc. mažinti darbo užmokestį, bus patvirtintas Seime jau šį mėnesį, nes sutarimas tarp politikų ir visuomenės, anot jos, dabar yra didesnis negu metų pradžioje.
