Kartais žmonės juos pašerdavo, kartais patys maistelio susimedžiodavo. Kai užaugo jie iki septynių mėnesių amžiaus, juos vieną dieną sugavo ir patupdė į Vilniaus gyvūnų karantinavimo įstaigos „Grinda“ kamerą.
 |
| LGGD nuotr./Poviliukas |
Čia pradėjo tiksėti mirties laikrodis. Tiksėjo jis 18 dienų. Ir kai jau atrodė, kad broliukai niekada nebeišvys saulės, nepajus namų šilumos, neparagaus skanaus maistelio ir nemiegos šiltame guolyje, atsirado gelbėtojai.
Vienas broliukas, vardu Poviliukas, įbaugintas, alkanas, praradęs tikėjimą žmogumi, pateko į globėjos Vytos namus. Ir jiedu susidraugavo. Katinėlis parai nepraėjus negalėjo atsistebėti, kad gali šiltai ant vilnonės liemenės miegoti, valgyti neapsakomai skanų guliašą, o kas nuostabiausia – jis išsimaudė šiltoje vonioje, o globėja jį ilgai šukavo dideliu šepečiu. Mažylis neatsilaikė ir lyžtelėjo globėjai nosį...
Deja, globėja negali visam laikui Poviliuko pasilikti, todėl katinėlis ieško namučių. Gerasis šeimininke, Poviliukas tiki, kad Tu esi. Jis labai Tavęs laukia ir nori murkti tavo namuose.
 |
| LGGD nuotr./Poviliukas |
