 |
| GGT „Pifas“ nuotr./Kalytė Tilė |
Ankstesnę Tilės istoriją skaitykite čia.
Tačiau dabar jau drąsiai galime pranešti puikias naujienas – Tilė gyvens. Ir vaikščios. Netgi bėgios, žais, gaudys kamuoliuką, vysis savo šeimininką... Ir darys dar daug kitų nuostabių dalykų, kuriuos taip mėgsta daryti laimingi ir mylimi šuneliai.
Sutrupinti dubens kaulai sparčiai gyja. Sužalojimai buvo pakankamai rimti, tačiau dėl dubens kaulų gijimo specifikos, dėl Tilės kūno sudėjimo („lengvas šunelis“, kaip pasakė veterinaras) operacijos neprireikė. Atrodo, kad skausmas vis dar jaučiamas staiga pasisukus, sujudėjus, kryptelėjus. Namuose Tilė dar nevaikšto – nepastovi ant slidžių grindų. Tačiau pabuvimai lauke darosi vis ilgesni – nuo kelių minučių iki dešimties.
 |
| GGT „Pifas“ nuotr./Kalytė Tilė |
Pradžioje Tilė išnešta į lauką tik šiaip ne taip sugebėdavo patogiau atsistoti, kad galėtų atlikti savo gamtinius reikalus. Vėliau po truputėli pradėjo bandyti vaikštinėti. Ir kuo toliau, tuo ilgiau. Pavargusi, tiesiog klesteli ant žemės ir žiūri į globėją – metas namo.
Kūnelio randai sugijo, o širdies? Ar patirta skriauda pakeitė Tilę? Tikrai ne. Kaip galima buvo ir tikėtis, šuns širdis nepažįsta neapykantos, pykčio, keršto. Žmogus Tilei vis dar tebėra pati nuostabiausia būtybė pasaulyje.
Praėjo beveik trys savaitės – niekas Tilės neieškojo. Šunelis nėra nei registruotas, nei ženklintas. Regis, sveiksim ir po truputį ieškosime naujų, gerų ir saugių namų.
 |
| GGT „Pifas“ nuotr./Kalytė Tilė |
