„Toks komiteto sprendimas visiems buvo netikėtas. Vos prieš keletą savaičių vykusiame susitikime bene visi jo dalyviai vienbalsiai pasisakė prieš sąrašą – jo beprasmiškumu įsitikinę tiek šunų dresūros ir priežiūros specialistai, tiek už jo sudarymą atsakingos Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Nežinau, kas galėjo staiga kardinaliai pakeisti komiteto sprendimą“, – situaciją komentavo gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovė Ugnė Nedzinskaitė.
Sąrašo neveiksmingumą nurodo tiek Lietuvos Kinologų draugijos, tiek Savivaldybių asociacijos atstovų argumentai.
Sąrašo neveiksmingumą nurodo tiek Lietuvos Kinologų draugijos, tiek Savivaldybių asociacijos atstovų argumentai. Anot jų, maža to, jog daugelio agresyvių šunų veislių sąraše esančių gyvūnų neįmanoma atskirti nuo į jį neįtrauktų, tačiau išoriškai panašių šunų veislių, toks sąrašas gali tapti ir įrankiu žmonių tarpusavio nesutarimams spręsti. Lietuvos Kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės teigimu, itin dažnas atvejis, kai šunis tarnyboms skundžia kuo nors nepatenkinti kaimynai, tačiau atsakingų institucijų atstovai nesugeba atskirti gyvūno veislės, jei nėra jo kilmės dokumentų.
„Sąrašas kelia kur kas daugiau sumaišties nei naudos. Pamėginkite atskirti Kangalo, Kaukazo aviganius, Slovakų čiuvašų veislės šunis? Praktiškai kiekvienai agresyvių veislių šunų sąraše esančiai veislei galima rasti kitą labai panašių požymių turinčią veislę, tačiau pastaroji nėra įtraukta į sąrašus”, – teigė R.Kazlauskaitė.
Nepaisant specialistų raginimų panaikinti neveiksmingą ir itin daug netvarkos įvedantį sąrašą, Seimas šią savaitę svarstys Kaimo reikalų komiteto pateiktą siūlymą sąrašą palikti. Tokio savo sprendimo komiteto atstovai nekomentuoja, o vienintelis susitikimo su šunų priežiūros bei dresūros specialistais metu išsakytas argumentas – Seimo nariai nesiryš atsisakyti sąrašo, tad neverta nė kelti tokio pasiūlymo. Posėdžio metu sąrašo išsaugojimą taip pat palaikė ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovai, taip pat nepateikę jokių tokio savo sprendimo argumentų.
„Siekiame, kad būtų apsaugoti tiek žmonių, tiek gyvūnų interesai. Norint apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, reikia ne drausti vienas ar kitas šunų veisles, bet mokyti žmones teisingai prižiūrėti savo augintinius. Nė vienos veislės šuo nėra agresyvus iš prigimties – tokie jie tampa dėl aplinkos poveikio. Lygiai, kaip kiekvienas šuo, kai su juo žiauriai elgiamasi, gali tapti agresyvus, taip kiekvienas gyvūnas bus paklusnus ir kontroliuojamas, jei tik jį teisingai auklėsime. Egzistuoja ne vienas oficialus užsienio valstybių dokumentas, patvirtinantis, kad įstatymai, nukreipti prieš tam tikrą šunų veislių grupę, nepadeda efektyviai sumažinti šunų užpuolimų atvejų, taip pat – rekomendacijos išties efektyvių problemos sprendimo metodų įgyvendinimui. Lauksime Seimo narių sprendimo ir tikimės, kad jie parodys iš tiesų norintys spręsti problemą, o ne užsiimti paviršutinišku jos maskavimu“, – teigė „Lesės“ savanorė U.Nedzinskaitė.
