Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 12d. 15:13

Ar kada susimąstėte, kas tai yra 3 metrai grandinės?

Fotosesijoje „Trys metrai grandinės“ dalyvavo gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ savanoriai.
Jono Danielevičiaus nuotr. / Fotosesijoje „Trys metrai grandinės“ dalyvavo gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ savanoriai.

Vasarą alinantis karštis be menkiausio pavėsio, kartais ir be dubenėlio vandens. Rudenį kiaurai pro plyšius būdoje košiantis vėjas. Žiemą stingdantis šaltis ir užšalęs vanduo. Pavasarį padukai, pavirtę kempinėmis nuo nuolatinės drėgmės ir purvo. Kaklą trinantis antkaklis ir prie žemės traukianti sunki grandinė. Kūną kanda parazitai. Nuo nuolatinio kasymosi – žaizdos. Žmogaus dėmesio siekimas lojimu, staugimu, bet vietoj paglostymo – spyris. Viskas, ką gali padaryti, tai apsukti ratuką aplink būdą ir stebėti aplinką... 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir taip – 16 metų...

VšĮ „Penkta koja“ savanoriai, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į vis dar daugeliu atveju atsainų žmonių požiūrį į gyvūnus, dalyvavo fotosesijoje „Trys metrai grandinės“. Žmogus – protinga, mąstanti būtybė, prieš 15 000 metų sugebėjusi prisijaukinti šunį ir taip jo likimą bei gerovę perėmusi į savo rankas. Nuo tada šuo žmogaus draugas, kompanionas, sargas.

Tačiau jau senai praėjo tie laikai, kai šuo padėjo žmogui išgyventi. Dabar dažno paklausus, kam jam reikalingas šuo, uždarytas į ankštą voljerą ar prirakintas trumpute grandine prie būdos, atsakymo taip ir negauni... nes, tiesiog taip reikia... Kieme turi būti šuo, ir taškas. Žmogus net nesusimąsto, kad šuo, tai kontaktinis gyvūnas, reaguojantis į žmogaus emocijas, kūno kalbą, suvokiantis jausmus. Jam taip pat skauda, jis nori žaisti, karštą dieną labai smagu savo storą kailį panardinti į gaivų upės vandenį ir, žinoma, jam reikalingas žmogaus dėmesys.

Kad ir kaip atsisėstum, kad ir kur pasisuktum, jauti grandinės tempimą. Jausmas labai slogus. Tavo likimas – kažkieno rankose. Kažkas sprendžia, kada tau valgyti, kada atsigerti.

Tačiau dėmesys neapsiriboja vien maisto ar vandens padavimu, gyvūnu reikia užsiimti, jį prižiūrėti. Labai populiarus, tačiau klaidingas požiūris, kad šuo žaizdas išsilaižys pats, o už lenciūginio, beveislio šuns gydymą neverta mokėt veterinarui, daug paprasčiau susirgusį, sužeistą ar pasenusį gyvūną nušauti ar pakarti, nes užmigdymas labai jau brangus.

Tas pats pasakytina ir apie sterilizavimą ar kastravimą. Žmonės išdidžiai pareiškia, kad neis prieš gamtą. O tada nereikalingą prieauglį pradangina po žeme ar vandenyje, kartais kartu su „prisilaksčiusia“ kalyte išveža į mišką ar tiesiog išmeta iš važiuojančios mašinos, o kartais pabūna „mielaširdingi“ ir numeta prie prieglaudos durų... Lieka tikėtis, kad ateis toks laikas, kai šuo bus ne privalomas namų valdos atributas, o kompanionas tik tuose namuose, kur jis iš tikrųjų reikalingas ir vertinamas.

VšĮ „Penktos kojos“ savanoriai priima ir gydo sužeistus, globoja niekam nereikalingus ir nuskriaustus, šunis ir kates, ieško jiems naujų, geresnių namų, nes tiki, kad kiekvienas gyvas sutvėrimas turi teisę būti laimingas ir nusipelno antros galimybės. Kartais tos galimybės tenka palaukti ir dvejus metus, o kartais nespėja praeiti nė diena.

Dalyvaudami šioje fotosesijoje, savanoriai, nesitikėjo, kiek daug naujų potyrių ir emocijų teks patirti. Kiekvienas gavo po savo būdą ir grandinę ant kaklo. Tos kelios valandos fotosesijos, atrodo, pavirto visa amžinybe ir apėmė nenusakomas bejėgiškumo jausmas, kai galima judėti tik tiek, kiek leidžia grandinė. Kai vandenį ir maistą pasiektum tik tuomet, kai jis būtų pakankamai arti padėtas. O jeigu kas praeidamas paspirs toliau... Gali žiūrėti ir kamuotis troškuliu, bet negali jo pasiekti...

Kad ir kaip atsisėstum, kad ir kur pasisuktum, jauti grandinės tempimą. Jausmas labai slogus. Tavo likimas – kažkieno rankose. Kažkas sprendžia, kada tau valgyti, kada atsigerti. Supranti, kad jeigu tau kažką skauda – lieki vienas su savo skausmu. O TU ar kada susimąstei, koks tas prirakinto ar voljere uždaryto šuns gyvenimas?

Džiaugiamės, kad yra labai daug atsakingų žmonių, kurie rūpinasi savo keturkojais draugais, tačiau dar begalė gyvūnų kaimuose ir miestuose kenčia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 16 metų, tegalėdami apsukti ratuką aplink būdą... Visas gyvenimas – 3 metrai grandinės...

Socialinės fotografijos paroda „Trys metrai grandinės“ vyksta Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ nuo rugsėjo 12 d.

Atvykite į parodą, pasidalinkite šia informacija su draugais.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min