Vilniaus gyvūnų registravimo centro darbuotojai patyrė, kaip krizė paliečia gyvūnų augintojus. Praėjusią savaitę vienas jaunas vyriškis į centrą atvedė savo šunį ir pareiškė administratorei, kad nori jį čia palikti, nes nebeaugins.
„Aš jam patariau, kad nuvežtų gyvūną į globos namus Fabijoniškėse, tačiau jis tiesiog išėjo į gatvę ir paleido šunį nuo pavadėlio. Pasakė, kad patys nuvežtume, jei mums reikia“, – pasakojo Vilniaus gyvūnų registravimo centro administratorė Virginija Svetlikauskienė. Moteris tąkart iškvietė policiją, ši nurodė vyrui pagauti šunį ir skyrė baudą.
Vilniaus gyvūnų registravimo centras teikia tik registravimo paslaugą, tačiau, pasak direktorės Jurgitos Miliauskienės, į šią įstaigą jau ne kartą buvo atvežtas šeimininko išsižadėtas gyvūnas. „Grindos“ gyvūnų globos namų vadovas Vladas Masiulis pasakojo, kad narvai čia beveik visada yra užimti, tačiau dėl atsargos paliekama keletas tuščių. „Visada priimame atvežtus gyvūnus, nesame nė vieno išvarę“, – sakė V.Masiulis. Jis pastebėjo, kad neretai augintinių atsisako senyvi žmonės.
„Dažniausiai žmonės teisinasi, kad nebeturi sąlygų laikyti gyvūnų, pavyzdžiui, vaikui prasidėjo alergija nuo katės“, – teigė V.Masiulis.
Visada priimame atvežtus gyvūnus, nesame nė vieno išvarę...
Vienu metu „Grindos“ gyvūnų globos namuose gali tilpti apie 50 suaugusių šunų, 30 mažų šuniukų ir 70 kačių. 2 kartus per parą pamaitinti ir prižiūrėti vieną globotinį prieglaudai kainuoja apie 18 Lt. Šiemet iš miesto biudžeto „Grindos“ gyvūnų globos namams skirta apie 900 tūkst. Lt, nors mėnesio išlaidos siekia apie 80 tūkst. Lt.
Eutanazija pabrango
Dar vienas būdas prispyrus bėdai atsisveikinti su augintiniu – užmigdyti veterinarijos klinikoje. Tačiau padidėjus pridėtinės vertės mokesčiui pabrango ir gyvūnų eutanazija. „Išaugus vaistų kainoms, katei atlikti eutanaziją kainuoja 30–35 Lt, didesniam šuniui priklausomai nuo svorio – daugiau nei 50 Lt“, – sakė Vilniaus veterinarijos gydyklos veterinaras Zigmas Staniulis.
Visą parą Vilniuje veikiančios klinikos „Greitoji žirafa“ direktorė Venera Dudėnienė pasakojo, kad dažnai gyvūnų negalavimai panašūs į žmonių – inkstų ar širdies nepakankamumas, pykinimas, viduriavimas, kaulų lūžiai po avarijos. „Pavasarį ir vasarą dažnai pasitaiko, kad augintiniais susižaloja iškritę pro atvirus langus ir balkonus“, – pasakojo V.Dudėnienė. Jos teigimu, naktinis konsultacijų tarifas kiek didesnis nei dieną. „Dieną kates ir šunis apžiūrėti kainuoja 40 Lt, graužikus – 20 Lt. Naktį kainos atitinkamai siekia 60 Lt ir 30 Lt“, – sakė pašnekovė.
Maisto savikaina nebrango
Vertinant kasdienes išlaidas, brangiausiai atsieina augintinio maistas. Parduotuvės „Gyvasis pasaulis“ direktorės pavaduotoja Julija Ožel tikino, kad pirkėjų nuosmukio nejaučia. „Panika buvo gruodį, tačiau ji truko 2–3 savaites. Po švenčių žmonės pamatė, kad situacija nėra tokia baisi, todėl vėl ėmė pirkti. Juk gyvūnai, pripratę prie gero maisto, kito tiesiog neėda“, – sakė J.Ožel. Anot pašnekovės, gyvūnų pašarai brango tik didžiuosiuose prekybos centruose.
Viskas priklauso nuo noro, ne nuo pinigų. Juk anksčiau močiutės kačiukus girdė karvės pienu ir maitino tuo, kas likdavo nuo stalo...
„Mažos parduotuvėlės turi ištikimų pirkėjų. Mums nėra problemų nuleisti kainą, jei prekę gauname pigiau. Tuo metu didieji centrai pakėlę kainas nebeturi kelio atgal – net jei ir krinta savikaina, jie geriausiu atveju pirkėjams gali pasiūlyti vienkartinę akciją“, – pasakojo J.Ožel. Anot jos, dauguma naminių gyvūnų pašarų ne pabrango, o atpigo. Ji pasakojo, kad mažo šuniuko maistui per mėnesį gali užtekti iki 50 Lt, didelio šuns – iki 300 Lt, o katės – iki 30 Lt.
J.Ožel tvirtinimu, per pastaruosius metus išaugo ne gyvūnų priežiūrai skirtų priemonių kainos, o kokybės poreikis. „Juk anksčiau nebūdavo tokių gražių žaisliuką, drabužėlių gyvūnams. Žmonės ugintinius lepina lyg vaikus, – teigė J.Ožel. – Viskas priklauso nuo noro, ne nuo pinigų. Viskas priklauso nuo noro, ne nuo pinigų. Juk anksčiau močiutės kačiukus girdė karvės pienu ir maitino tuo, kas likdavo nuo stalo.“
„Grindos“ skaičiai
Per balandžio mėnesį į globos namus buvo priimti 88, kovą – 124, vasarį – 114 šunų. Atitinkamais mėnesiais žmonės atnešė 67, 48, 50 kačių. Daug daugiau beglobių kačių buvo surinkta Vilniaus gatvėse: balandį – 183, kovą – 171, vasarį – 129. Iš gatvės atvežtų šunų balandžio mėnesį buvo 47, kovą – 42, vasarį – 48.
