Gandrelis, bado prispirtas, kasdien lankosi Marijonos Maldonienės sodyboje. Geroji šeimininkė užjausdama vargšelį užsilikusį paukštį kiekvieną dieną maitina keturiomis penkiomis žuvelėmis, dažniausiai strimelėmis. Mažybiniu vardu šaukiamas Gandrelis, pirmą žuvį prarijęs, antrąją visada nusineša į netoliese esantį tvenkinį, norėdamas ją suvilgyti vandeniu. Tačiau pasiekęs užšalusį vandens telkinį, tarytum prisiminęs, kad vandens jau seniai nebėra, jis pasitenkina žuvį pamurkdęs į sniegą ir su malonumu nuryja išsvajotus pietus.
Gandras, belaukdamas žiemos, atrodo apsirūpino šiltomis puriomis plunksnomis bei apaugo riebalais, tik stovi ne ant dviejų kojų – visada ant vienos, kitą tuo laiku šildo po sparnu. Kasdien užskrenda į savo lizdą ir žino, kada patogiausia užsukti pas močiutę pietų.
Visai neseniai betupintį gandrą pamatė pro šalį važiuodamas medžiotojas. Netrukus šis net aplinkiniams nusistebėjo, kad lizde įrengtas gandro maketas… Nuo tada Gandrelis gavo dar vieną vardą „Maketas“.
Marijonos sūnus Mindaugas Maldonis jau kreipėsi į Alytaus gyvūnų globos namus „Nuaras“. Jei labai pašals ir gandras nebegalės skraidyti, jį reikės pagauti ir kur nors saugiai šiltai priglausti.
O kol kas Gandrelio apsilankymas Marijonai teikia didelį džiaugsmą.
Daugiau informacijos rasite Danielius.net puslapyje.
