TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius: vienkartinėmis akcijomis žiemą gyvūnams nepadėsite

Gulbės
Shutterstock nuotr. / Gulbės
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Atšiaurią žiemą gyvūnams padėti nusprendę žmonės turi tai daryti kiekvieną dieną, o ne rengti vienkartines akcijas, pabrėžia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Buvo akcija ir į mišką išvežėme maisto. O kiek kartų? Vieną kartą per žiemą. Tai nekoks darbas, nes gyvūnams tai visai nepadėjo“, – sako jis.

Veterinarijos specialistas Giedrius Survila aiškina, kad meškos paslaugą daro ir tie, kurie vasarą, kai maisto sočiai, lesina paukščius: „Jie įpranta ir patys nebeieško maisto gamtoje. Žmogus žiemą jais nebesirūpina, ir jie alksta.“

Paukščių pratinti prie žmogaus rankų negalima

Pastarosiomis dienomis labai šalta, bet žmonės ant užšalusių vandens telkinių vis dar pastebi gulbių, ančių ar kitų vandens paukščių. Taip pat arčiau sodybų prieina stirnos ar net laputes. Šalta ir pririštiems šunims.

Kartais gyvūnams žiemą tampa sunkiau dėl žmonių veiklos – jie sudaro sąlygas gyvūnams pakeisti įpročius.

Gamtininkas S.Paltanavičius sako, kad kartais gyvūnams žiemą tampa sunkiau dėl žmonių veiklos – jie sudaro sąlygas gyvūnams pakeisti įpročius.

Pavyzdžiui, prieš keletą metų nustojo veikti elektrinė, kuri į Drūkšių ežerą išleisdavo daug šilto vandens. Tada labai susirūpino aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, nes ežeras užšalo, o prie jo – šimtai gulbių, pripratusių, kad ežeras, bent didelė jo dalis, visą žiemą būdavo be ledo.

„Mes patarėme nieko nedaryti ir leisti paukščiams suprasti, kad taip ir bus. Žinoma, buvo gauta grūdų, buvo lesinta, bet tik dvi žiemas. Paskui gulbės suprato, kad tai – natūralus ežeras, iš kurio šąlant reikia išskristi“, – pasakoja S.Paltanavičius.

G.Survila pritaria, kad žmonės ne visada turėtų kištis į paukščių gyvenimą. Viena didžiausių klaidų, anot jo, – lesinti paukščius vasarą, nes maisto tada yra sočiai: „Lesinami paukščiai pripranta prie žmogaus rankos ir patys nebeieško maisto gamtoje. Kai tie paukščiai užsilieka Lietuvoje ir ateina atšiauri žiema, jie sutrinka. Žmogus žiemą jais nebesirūpina, ir jie badauja.“

S.Paltanavičius primena, kad mes negalime teisti gamtos – žiema mūsų platumose yra tas žiaurusis atrankos vykdytojas. Iš 100 žiemojančių zylių pavasario sulauks tik 20 ar dar mažiau. Visų gyvūnų, sako gamtininkas, išsaugoti neįmanoma{ „Antraip mes padarytume meškos paslaugą. Populiacijos nusilptų, galėtų išgyventi patys silpniausi, jų palikuoniai būtų dar labiau nepasiruošę."

Jei jau žmonės nusprendžia žiemą padėti miško gyvūnams, tai būtina daryti kiekvieną dieną, o ne rengti vienkartines akcijas.

Negalima pamiršti šunų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė sako, kad dažnai žmonės žiemą pamiršta savo šunis. O prie būdos pririštas gyvūnas negali pasirūpinti savimi.

Anot VMVT atstovės, būtina gyvūną tinkamai ir sočiau šerti, taip pat reikia leisti jam daugiau pajudėti.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min