Antradienį paukštis buvo atvežtas iš Rokiškio rajono. Vietos gyventojas neskrendantį erelį rado tiesiog laukuose. Atvykę GGA darbuotojai paukštį išsivežė į Kauną. Čia jį apžiūrėję ornitologai ir veterinarijos specialistai įvertino bendrą būklę. Paaiškėjo, jog tai vyresnė nei 5 metų jūrinio erelio patelė. Nustatyti tikslų amžių ganėtinai sunku, mat vyresni nei 5 metų paukščiai niekuo nesiskiria.
Viename sparne aptiktas sužalojimas, tačiau specialistai spėja, jog tai anksčiau patirta trauma.
„Po apžiūros nustatėme, kad patelė visgi per mažo svorio, bandysime maitinti, atstatyti svorį. Galbūt jai pavyks suteikti naujų jėgų, naujos energijos ir, jeigu viskas baigsis sėkmingai, žieduosime ir paleisime į gyvąją gamtą“ – sakė veterinarijos specialistas Giedrius Survila.
Gyvena iki 20 metų
Jūrinis erelis stambus ir vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių. Paukščių patelės pastebimai didesnės už patinėlius. Kūno ilgis nuo 70 iki 92 centimetrų ilgio. Gyvenimo trukmė iki 20 metų.
Jūris erelis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Lietuvoje tai sėslūs ir perintys paukščiai, nors jų pagausėjimas reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu.
Aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir aplink Kuršių marias. Gyvena uolėtose vietose prie jūrų pakrančių ar miškingose vietose prie didesnių vandens telkinių, ežerų, upių kur gausu žuvų ir vandens paukščių.
Apie medžioklę
Dažniausiai medžioja sklandydami virš vandens telkinių ir stebėdami vandens paviršiuje esančias žuvis, kuriomis daugiausiai ir minta. Pastebėję grobį, jūriniai ereliai plasnoja vietoje, bet dažniausiai išskleidę sparnus sustoja, o grobį griebia kojomis krisdami žemyn. Kartais pasigauna vandens ir kitų paukščių. Juos medžiodami nutūpia į medį netoli vandens telkinio ir laukia tinkamo momento. Taip jie kartais ištupi po kelias valandas. Vėliau, nusižiūrėję tinkamą auką, ereliai staiga puola.
Rečiau medžioja ore, kada užskridę virš ančių ar panašių paukščių būrio ima staiga kilti į viršų, verčiasi ir vejasi auką.
